Keturi ministrai pasirašė susitarimą dėl gynybos ir saugumo pramonės plėtros

Šios pramonės bei inovacijų poreikius formuojančiame dokumentą pasirašė ekonomikos ir inovacijų, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai Aušrinė Armonaitė, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė ir Gabrielius Landsbergis. 

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Egidijus Skužinskas sakė, kad susitarus dėl gairių „dabar tik prieita kalno papėdė, o pats lipimas dar laukia“. Jo teigimu, vienas skubiausių darbų yra sutvarkyti gynybos pramonės ekosistemos teisinį reguliavimą.  

„Visokeriopai remiame Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų prisiimtą iniciatyvą, kad dar šiais metais spėtume atlikti būtiniausius namų darbus, parengti ir priimti specialų gynybos pramonės įstatymą, kurio sektoriui labai reikia“, – per dokumento pasirašymo ceremoniją kalbėjo E. Skužinskas.

Pasak jo, taip pat būtina politiniu lygmeniu apsispręsti dėl šios pramonės vaidmens stiprinant krašto gynybą, didinat strateginę autonomiją.

„Kad galėtume užtikrinti, jog Lietuva bet kokios grėsmės ar geografinės izoliacijos atveju turi galimybę užsitikrinti reikalingas krašto gynybai kritines technologijas, jų aprūpinimą bei priežiūrą vietoje“, – pabrėžė E. Skužinskas.

Asociacijos atstovo teigimu, svarbu, kad milžiniškos investicijos, kurias Lietuva nukreipia į krašto gynybą, nekeliautų vien užsienio gamintojams ar įrangos tiekėjams, bet dalis jų liktų Lietuvoje: „Ne tik kuriant pridėtinę vertę ekonomikai, bet ir plėtojant reikalingas vietines kompetencijas tai strateginei autonomijai užtikrinti“.

Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Klimantas teigė, kad dokumentas atveria naujas galimybes vystyti šalies gynybos pramonę. Pasak jo, dabar gynybos sritis yra ypač inovatyvi ir reikalaujanti glaudaus kariuomenės ir verslo bendradarbiavimo.

„Gairėse nurodyta, kad reikia stiprinti gynybos pramonę, diegti inovacijas, daugiau gynybos srityje bendradarbiauti verslui ir mokslui“, – teigė jis.

Iniciatyvos autoriai tikisi, kad ji padės išnaudoti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės potencialą, kurio svarba itin išaugo Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.

Gairėse nustatomos šios pramonės plėtros kryptys, tikslai ir prioritetai, pagrindinės plėtros priemonės ir institucijų veiklos sritys. Bus siekiama skirti didesnį finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms. 

Seimas šią savaitę atšaukė nuo 1995 metų galiojusį draudimą  lengvatinių mokesčių zonose (LEZ) gaminti ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitą amuniciją – nuo 2024 metų jose galės kurtis šalies ir užsienio gamybos pramonės įmonės.