„Keliauk Lietuvoje“ vadovas: turizmo rinka po pandemijos nebegrįš į buvusias vėžes

Nacionalinės Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas sako, kad COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė turizmo sektorių ir jis jau nebebus toks, koks buvo iki 2020 metų.

Anot jo, prognozuojama, kad artėjančiais metais vietiniai keliautojai rinksis kiek atokesnius šalies kampelius leisti atostogas Lietuvoje.

Tuo tarpu užsienio turistams, kurių daugiausia tikimasi sulaukti iš kaimyninių šalių, bus siūloma pažinti didžiuosius Lietuvos miestus bei siūloma daugiau veiklų šeimoms.

– Pernai pavasarį prasidėjusi COVID-19 pandemija paskatino iš esmės pakoreguoti ne tik keliautojų, bet ir daugelio turizmo verslų planus artėjančiam atostogų sezonui. Kaip žinia, dalis turizmo atstovų persiorientavo į vidaus rinką, siekdami patenkinti vietinių turistų poreikį bei siūlyti naujų alternatyvų būtent jiems. Kaip manote, ar turizmo sektoriui pavyko persiorientuoti?

 – Daliai sektoriaus pavyko persiorientuoti ir manau, kad tai jie padarė sėkmingai, turėjo gerą šiltąjį sezoną, vėliau ir rudenį. Tačiau nesu tikras, ar apskritai įmanoma taip greitai ir taip kardinaliai persiorientuoti visiems sektoriams. Dalis turizmo sektoriaus yra verslo viešbučiai arba didžiųjų miestų viešbučiai, kurių didžioji pajamų dalis iki 2020 metų buvo užsienio turistai. Taip greitai persiorientuoti į vietinį turistą nėra įmanoma. Galų gale, nėra tokios didelės vietinio turizmo paklausos didžiuosiuose Lietuvos miestuose užpildyti tūkstančius viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų lovų, kurias anksčiau pildydavo milijonai užsienio turistų.

Daliai verslo pavyko persiorientuoti ir bent iš dalies kompensuoti užsienio turistų netektį. Tačiau dalis verslų tuo pasidžiaugti negali. Juolab kad lietuvį vasarą pritraukti atostogoms Vilniuje rinkodaros požiūriu yra pakankamai sunkus uždavinys.

 – Sustojus užsieniečių antplūdžiui į šalį, ar teko peržiūrėti „Keliauk Lietuvoje“ veiklos strategiją, siekiant palaikyti turizmą Lietuvoje?

 – Be abejonės. Pirmiausia stebėjome situaciją, analizavome tarptautinių organizacijų prognozes, jų patirtį ir manau, kad pakankamai sėkmingai nuspėjome tendencijas. Pirmiausia, orientavomės į kaimynines šalis ir į antžeminį transportą. Kai atostogų sezonas pasibaigė pamatėme, kad tai ir buvo pagrindinis užsienio turistų srautas. Žmonės nori keliauti, ir nebūtinai savo šalyje, ypatingai jei ta šalis yra mažesnė arba jau labai gerai pažįstama, ypač kalbant apie Šiaurės kaimynus. Net jeigu pandeminė situacija kiek rizikingesnė, jei sienos atidarytos, imdamiesi įvairiausių atsargumo priemonių žmonės noriai keliauja.

Taip pat svarstėme, kokį produktą Lietuva atvykstantiems kaimynams gali pasiūlyti. Tai dėl pandemijos socialiai labiau izoliuotos vietos: gamta, pajūris, apskritai vietos, kuriose būriuojasi mažiau žmonių, kur susiduriama su mažesnėmis eilėmis, mažesniais žmonių srautais, ir kur yra mažesnė rizika ir užsikrėsti.

 –  Ar vietiniai turistai pernai sugebėjo bent iš dalies pakeisti užsienio svečius?

Bent iš dalies pavyko pakeisti užsienio turistų dalį, tačiau tai priklauso nuo regiono ir apgyvendinimo įstaigų tipų. Žvelgiant bendrai, Vilnius ir Kaunas didelės vietinių turistų kompensacijos nepatyrė. Tuo tarpu tiek Lietuvos pajūrio ir kiti kurortai, tiek kaimo turizmas turbūt negalėtų pasakyti, kad tai buvo patys blogiausi ar labai jau nuostolingi metai. Žiūrint į bendrą statistiką, kai kuriuose rajonuose buvo stebimas vietinių turistų prieaugis, lyginant su 2019 metais.

 – Kaip sekėsi pasiūlyti naujų patirčių vietiniams turistams? Kokios buvo labiausiai pamėgtos?

 – Lietuvoje buvo stebimas didžiulis susidomėjimo gamtos, nuošalesniais kultūriniais objektais augimas. Žmonės atrado Lietuvą. Vėlgi, ne visi galėjo ar norėjo vykti į užsienį, ir tuomet keitė atostogų planus ir važiavo į tolimiausius Lietuvos kampelius. Ši pandemija yra puiki proga vietiniam turistui geriau pažinti Lietuvą ir nuvažiuoti į regionus, kuriuose niekada nebuvo ar buvo labai seniai, ar dar toli gražu ne viską juose pamatė. Vienas iš mūsų tikslų – pristatyti dar nežinomas Lietuvos vietas, manau, kad tai pavyko padaryti.

 – Ar prieš prasidedant antrajai pandemijos bangai rudenį ir įvedant antrąjį karantiną žmonės taip pat aktyviai keliavo po Lietuvą?

 – Veikiau stebėjome natūralų sezoninį aprimimą. Rudenį prasideda mokslo metai, darbai, žmonės natūraliai mažiau keliauja, nes atostogų sezonas baigiasi.

 – Prasidėjus rudeniui startavo priemonė „Atostogos medikams“. Ar daug medikų ja pasinaudojo? Kaip ji prisidėjo prie turizmo verslo palaikymo rudens sezonu?

 – „Atostogos medikams“ iš dalies pakeitę rudenį sumažėjusią su turizmu susijusių veiklų paklausą. Tai buvo papildoma paskata turizmo sektoriui, papildomas klientų srautas. Vėlgi, ši priemonė ne visiems turistinio apgyvendinimo paslaugų tiekėjams. Tačiau tie, kurie galėjo, nepraleido progos pasinaudoti galimybe ir pritraukė gana nemažai medikų. Kai kurie verslininkai teigė, kad tokiu būdu pavyko pratęsti sezoną ir užsidaryti ar sumažinti veiklos apimtis daug vėliau, nei buvo planuota.

Šia priemone pasinaudojo beveik 50 tūkst. medikų. Jai įgyvendinti buvo skirta 10 mln. eurų, tuo tarpu kompensuota 9,7 mln. eurų. Tai reiškia, kad priemone pasinaudojo 97 proc. tai galėjusių padaryti medikų.

 – Apribojus judėjimą tarp savivaldybių pasidarė sudėtinga keliauti net ir Lietuvos viduje. Tačiau galbūt ir šiuo laikotarpiu pavyksta pasiūlyti kokių alternatyvų norintiems ištirti gimtąsias apylinkes?

 – Kol galioja karantino reikalavimai, nenorime kokių nors būdu skatinti žmones pažeidinėti judėjimo ribojimų. Dažnai matome, kad vienokia ar kitokia rinkodaros kampanija ar projektas gali labai greitai sugeneruoti didelius turistų srautus ir eiles prie objektų. Tai kol kas aktyviai keliauti neskatiname. Tuo labiau, kad savivaldybių daug, ir ne visose savivaldybėse turime ką pasiūlyti. Tačiau šiuo tikslu ir pačių savivaldybių centrai paprastai aktyviai dirba siekdami pritraukti vietinius turistus, kai negalioja judėjimo ribojimai.

Pagrindinė mūsų veikla šiuo metu yra stebėjimas ir pasiruošimas periodui, kai jau bus galima keliauti ir kirsti savivaldybių ribas, o galbūt atsidarys ir šalies išorės sienos ir kitų šalių piliečiams taip pat bus galima keliauti. Ruošiamės sezonui, kurį turėsime šių metų šiltuoju periodu. Kada jis prasidės – nežinome, kadangi keliaujančių užsienio turistų bus mažiau, nei 2019 ar 2018 metais, ir konkurencija dėl jų bus didesnė. Vienas iš konkurencinių pranašumų – būti greitesniems ir pirmiems pradėti su jais kalbėtis, vos jiems pradėjus svarstyti, kur būtų galima vasarą ar šiltąjį sezoną atostogauti. Būtent tam ir ruošiamės. Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija ir Suomija yra būtent tos šalys, iš kurių mes pirmiausia tikimės sulaukti užsienio turistų.

– Visame pasaulyje prasidėjus vakcinavimo nuo COVID-19 procesui tikimasi, kad jau šį vasaros sezoną dalis žmonių turės galimybę aktyviau ir saugiau keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po užsienio šalis. Kokias Jūs tendencijas prognozuotumėte artėjančiam atostogų sezonui? Ar įmanoma išsaugoti vietinio turizmo apimtis ir šiemet?

 – Reikia vertinti, kad jei į Lietuvą plūsteli užsienio turistai, tai reiškia, kad regione pandeminė situacija yra pakankamai gera, o tai reiškia, kad ir lietuviai plūstels iš Lietuvos. Tad galutinis turistų skaičius labai nesikeis. Be abejo, bus dar vieni metai, kai galime sunkiai prognozuoti ir sunkiai planuoti. Geriausia, ką galime padaryti – pasiruošti įvairiems scenarijams.

Kalbant apie pačias tendencijas, jei sienos bus atidarytos ir lietuviai pradės aktyviau keliauti į užsienį, atsiras tų, kurie galbūt dar nenorės rizikuoti, tad planuojame turėti nacionalinę kampaniją, skatinančią keliauti ir pažinti Lietuvą, leisti čia ilgas atostogas ar pasirinkti apsistojimus savaitgaliui.

Kalbant apie užsienio turistus, tikėtina, kad pirmiausia į Lietuvą vyks turistai iš kaimyninių šalių, antžeminio transporto turistai. Taip manome todėl, kad oro transportas yra inertiškas, ir po visiško jo atgaivinimo dar praeitų 2-3 mėnesiai, kol jo sugeneruojamų skrydžių kiekis taptų reikšmingu turistų atvykimui.

Taip pat tikėtina, kad bus populiaresnės labiau izoliuotos vietovės: kempingai, gamta, pajūris, Lietuvos regionai, kaimo turizmas. Tai yra saugios vietos ir saugus būdas praleisti atostogas ir pažinti Lietuvą.

– Kokiomis priemonėmis ir pasiūlymais pagerėjus epidemiologinei situacijai ketinama pritraukti daugiau svečių iš užsienio bei skatinti vietinį turizmą? Galbūt semiantis patirties iš praeitos vasaros, kai buvo skatinamas vietinis turizmas ir ieškoma alternatyvų praleisti atostogas čia, pavyko atrasti tam tikrų naujų galimybių, kuriomis būtų galima pritraukti daugiau turistų?

 – Turistams iš užsienio šiemet siūlysime įvairių veiklų šeimoms, patyrinėti jau minėtą Lietuvos gamtą, pajūrį. Taip pat labiau koncentruosimės į Lenkijos rinką: ji milžiniška, bet turistų iš jos į Lietuvą atvyksta mažai. Jiems siūlysime klasikinį, pažintinį maršrutą po Lietuvą. Planuojama, kad vėlesniais mėnesiais išpopuliarės vadinamosios trumpos atostogos miestuose, taip skatinsime pažinti Vilnių tuos aplinkinių šalių gyventojus, kurie to dar nespėjo padaryti.

Tuo pačiu kalbant apie Lietuvą, iš praeitų metų tendencijų matyti, kad tam tikrų regionų apgyvendinimo įstaigos konkrečiais sezonais turi mažesnį kiekį užsakomų nakvynių, negu galėtų turėti. Pakankamai tušti praėjusių metų sezoną buvo didieji miestai, todėl komunikuosime su didžiųjų miestų partneriais, kaip kartu galėtume pritraukti lietuvius praleisti savaitgalį ar atostogas Vilniuje ar Kaune. Kita išsikelta užduotis – sugalvoti strategiją, kaip pritraukti turistus į Lietuvos kurortus ne sezono metu, kad šie nebūtų priklausomi vien nuo šiltojo metų sezono. Lygiai tas pats galioja ir regionams, kaimo turizmui. Tačiau tai yra ilgas darbas, nes šiuo atveju reikia keisti ir formuoti keliautojų įpročius, kurti naujus produktus.

– Kaip apskritai pandemija pakeitė turizmo sektorių? Kokios naujos tendencijos išryškėjo bei kaip tai prisidės prie šalies turizmo sektoriaus vystymo ateityje?

– Daugeliui atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams teko maksimaliai susimažino savo veiklos apimtis, kadangi neliko jų aptarnaujamos rinkos. Tuo tarpu apgyvendinimo įstaigos reagavo įvairiai: kažkas užsidarė, kažkas persiorientavo, kažkas pradėjo siūlyti naujus produktus. Taip pat pradėta kiek įmanoma investuoti ir pritaikyti savo paslaugas naujajai „normalybei“. Žmonės ir toliau keliaus, bet keliaus atsargiau, norės mažiau kontakto, aukštesnių higieninių standartų. Tad tiems, kas gali, dabar yra gera proga prisitaikyti prie naujosios realybės, kuri jau nebebus tokia, kokia buvo iki 2020 metų. Ir turistų segmentų bus mažiau, ir patys keliavimo įpročiai kis.

Dar viena pastebima tendencija – ilgos kelionės antžeminiu transportu. Matyti, kaip sujudo kempingų segmentas, jų nuoma ir užimtumas. Tai praeitą sezoną buvo labai paklausi paslauga.

Taip pat tikėtina, jog transformuosis verslo kelionės, nes verslininkai pamatė, kad galima dirbti bei rengti susitikimus ir nuotoliniu būdu. Atsiranda manančių, kad verslo keliones, dalykinius susitikimus pakeis „Workation“ kelionės: įmonių kolektyvai važiuos svetur ilgesniam laikui padirbėti, o tuo pačiu po darbo valandų ilsėsis ir pažins naują šalį ar miestą.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių