- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai keliauja dažniau ir keliaudami užsienyje palieka vis daugiau pinigų. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, keliaujančių gyventojų išlaidos kortele pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik 20 proc. Banko kortelėmis atsiskaitę gyventojai šiemet per pirmuosius tris mėnesius daugiausiai spėjo išleisti Jungtinėje Karalystėje – virš 10 mln. eurų.
„Vien per pirmuosius šių metų mėnesius gyventojai keliavo ir mūsų banko kortelėmis atsiskaitė daugiau nei 150 valstybių visame pasaulyje – nuo kaimyninių Latvijos ar Lenkijos iki Vanuatu, Mauritanijos ir Burkina Faso. Daugiau keliauti lietuviai gali ne tik dėl augančių pajamų, tačiau ir dėl didesnio skrydžių krypčių skaičiaus bei konkurencingų skrydžių kainų“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato.
Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, 2000-aisiais skrydis iš Vilniaus į Paryžių ar Milaną ir atgal be oro uosto mokesčių kainavo nuo 350 eurų (1196 litų). Šiandien kelionę į Paryžių ar Milaną galima įsigyti nuo 50 eurų. Nereikia pamiršti, kad kelis kartus išaugo ir gyventojų perkamoji galia, taip pat išaugo galimybės rinktis skrydžių kryptis – šiuo metu iš Vilniaus ir Kauno oro uostų oro bendrovės vykdo skrydžius daugiau nei 70 krypčių.
Kur lietuviai išleidžia daugiausia?
Pasak P. Ladziato, per metus banko klientų, pabuvojusių užsienyje, skaičius ūgtelėjo 5 proc., tuo metu jų kortelėmis išleista suma užsienyje išaugo beveik penktadaliu ir pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 100 mln. eurų.
Vis dėlto pirmajame penketuke šalių, kuriose lietuviai išleidžia daugiausiai, yra ne tik atostogų kryptys, bet ir populiarios lietuvių emigracijos šalys.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojai mūsų banko kortelėmis daugiausia atsiskaitė Jungtinėje Karalystėje, kur išleido beveik 10,5 mln. eurų. Antrojoje vietoje Vokietija su beveik trečdaliu nei pernai didesne – 10 mln. eurų atsiskaitymų suma. Lenkijoje gyventojai išleido 9 mln. eurų, Švedijoje ir Italijoje beveik po 6 mln. eurų“, − komentuoja P. Ladziato.
Jis pastebi, kad keliaujančių lietuvių skaičiumi nepralenkiama yra kaimyninė Lenkija, kurioje pirmąjį šių metų ketvirtį banko kortelėmis atsiskaitė 100 tūkst. gyventojų. Daug gyventojų lankėsi ir kaimyninėje Latvijoje, kur 64 tūkst. gyventojų atsiskaitė kortele. Įdomu tai, kad didžiausios vidutinės sumos buvo išleistos itin egzotiškose kryptyse Mergelių Salose, Maldyvuose, Siera Leonėje, kur gyventojai kaskart atsiskaitydami kortele vidutiniškai išleido virš 500 eurų.
Latviai ir estai į Lietuvą užsuka dažniau
Kaip rodo banko statistika, į savo kelionių žemėlapį įtraukti Lietuvą mūsų kaimynai latviai ir estai yra linkę kur kas dažniau nei lietuviai vykti į Latviją ar Estiją.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje banko kortelėmis atsiskaitė beveik 73 tūkst. latvių ir jų atsiskaitymų suma siekė beveik 5,4 mln. eurų. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Latvijoje apsilankė 64 tūkst. lietuvių ir ten išleido apie 3,5 mln. eurų.
Estai Lietuvoje lankosi taip pat dažniau nei lietuviai Estijoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijoje apsilankė ir banko kortelėmis atsiskaitė beveik 16 tūkst. lietuvių, o jų atsiskaitymų suma sudarė 1,2 mln. eurų. Tuo metu Lietuvoje kortelėmis atsiskaičiusių estų buvo daugiau nei 22 tūkst. ir jie už prekes ir paslaugas mūsų šalyje išleido 1,3 mln. eurų.
„Stebėdami gyventojų atsiskaitymų užsienyje statistiką pastebime, kad keliaujantys gyventojai vis dažniau ne tik atsiskaito kredito kortelėmis, bet ir naudojasi kitais kortelių privalumais. Tai pirkinių draudimas, kelionių draudimas kortelės turėtojui ir kartu su juo vykstantiems šeimos nariams, galimybė rezervuoti ir apmokėti viešbučio paslaugas ar automobilio nuomą“, – pastebi P. Ladziato.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...