Kas sutramdys pašalpomis piktnaudžiaujančius tariamus ligonius?

„O kaip bus nepikta? Žmogus dirba, o kitas nedirba ir pašalpas gauna, ir dar didesnę pašalpą gauna, negu tas, kuris dirba. Kaip bus nepikta? Aišku, kad pikta“ , – atviravo kalbintas pašalpos gavėjas Romualdas.

Etatiniai ligoniai, anot Velžio seniūno, įprato sirgti kas mėnesį, todėl bet koks darbas neva jiems – žalingas.

„Tai per mėnesį dvi tris savaites tikrai“, – teigė Velžio seniūnas Andrius Viržaitis.

„O klausiat jų, kaip čia taip jie suserga ir kuo jie taip serga?“ – teiravosi žurnalistė.

„Tikriausiai „chroninės“ tos ligos. Tai rankytė, tai kojytė“, – ironiška aiškino pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Fiziniam darbui už pašalpas „rankytės“ ir „kojytės“ reikalingiausios. Protinio darbo pašalpų gavėjams nėra.

„Šiemet tai koją skauda, tai vėl ką, na ir viskas, biuletenį duoda savaitei ar dviem“, – dėstė kalbintas praeivis.

Pašalpų gavėjams darbo yra visus metus. Rudenį lapai, žiemą sniegas, pavasarį ir vasarą – žolė. Darbo rankų, ypač šiltuoju sezonu, trūksta. Todėl seniūnas ieško kelių, kaip susigrąžinti tariamus ligonius.

„Jų skaičius turėtų būti bent jau du tris kartus didesnis“ ,– teigė A. Viržaitis.

Kaip veikia schema – vienu metu susirgti, nedirbti ir pasiimti pašalpą – didelio proto nereikia.

„Ateina, prasitęsia pašalpai tuos darbus ir tą pačią dieną pateikia biuletenį“, – atviravo seniūnas.

Kas mėnesį pašalpos gavėjas privalo pasirodyti seniūnijoje. Jam suderinamas darbų grafikas, kuris, beje, žmogui yra lankstus – lanksčiai veikia ir dalis pašalpų prašytojų. Taiko ateiti mėnesio viduryje, kai užtenka laiko sirgti, ir nebelieka laiko dirbti.

Socialinės pašalpos dydis nuo 161 iki 205 eurų. Darbo valandos priklauso nuo pašalpos dydžio. Nuo 12 valandų per mėnesį iki 40. Bet dirbti leidžiama ne daugiau kaip 4 valandas per dieną. Nugarą lenkiantiems dėl pašalpų – daug klausimų.

„Gal pažintys, gal kyšius duoda, kaip suprasti, kodėl mums biuletenių niekas neduoda? Žmogus jeigu serga, tai serga, jei neserga, tai neserga“, – piktinosi pašalpos gavėjas Romualdas.

Medikai sako: gauti biuletenį – ir sunku, ir paprasta. Ypač, jeigu žmogus simuliantas. Aišku, galima jį išprovokuoti, tarkim, jeigu taip skauda, siūlyti ne biuletenį, o kviestis greitąją pagalbą.

„Gydytojas yra labai mažai apsaugotas, nes ne visos tos būklės yra įvertinamos paprastai taip apžiūrint. Net įvertinus, tu nebūtinai 100 proc. gali teigti, kad jis arba ligonis, arba simuliantas“, – teigė šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis.

Pasak gydytojo, net ne visi tyrimai gali parodyti ar įvertinti žmogaus skausmą. Ypač, jei tariamas ligonis moka gerai skųstis ir dejuoti. Telefonu nedarbingumo pažymos nebeišduodamos.

„Iš esmės, kadangi gydytojai nėra apsaugoti, jie linkę labiau išduoti nei neišduoti, nes išdavus, tu nenukentėsi. Neišdavus, neduok Dieve, jei kas nors ten iš tikrųjų buvo pablogėtų, gali nukentėti“, – tikino medikas.

Rajono socialinės paramos skyriuje apie pašalpas imančius etatinius sirgalius – girdėta, bet kaip tą patikrinti, nežinoma.

„Iki mūsų tokie duomenys ateina, bet kiek piktnaudžiauja, kiek jie negali to dalyko daryti, kiek jiems skauda ar neskauda, sunku pasakyti“, – sako Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.

Lyginant pernai ir šiemet tą patį laiką, pašalpų gavėjų ir „atidirbinėtojų“ už jas rajone sumažėjo pusšimčiu. Maždaug 40 rajono bedarbių pašalpos nutrauktos neatidirbus be pateisinamos priežasties.