Quantcast

Kas pavagia trečdalį atlyginimo?

Profesorius Gediminas Navaitis įsitikinęs, kad maždaug 30 proc. žmonių atlyginimo pasisavina oligarchai, o dėl to šalį kamuoja emigracija, skurdas ir kitos problemos.

Jo manymu, pernai jo pasiūlyta didžioji idėja apie laimingesnę Lietuvą (laimės ekonomika) buvo sudaužyta į šipuliukus.

Psichologo, psichoterapeuto, Mykolo Romerio universiteto prof. G.Navaičio siūloma laimės ekonomika (angl. Happiness economics) siekia didesnio socialinio teisingumo ir aukštesnio visuomenės laimės lygio.

Tradicinė ekonomika siekia maksimalaus pelno, kurį matuoja bendrasis vidaus produktas (BVP). Laimės ekonomikos šalininkai įsitikinę, kad nauja politika, nauja ekonomika – tai kelias link turtingesnės visuomenės, nes laimingas žmogus sugeba daugiau sukurti.

"Šiandien atsakymas dėl visų problemų yra toks: dar turi paaugti BVP, tada išspręsime jas, – aiškino G.Navaitis. – Niekur neparašyta, niekur nepasakyta, kiek turi išaugti. Turi augti ir augti neribotai. Turi dar kažkas įvykti. Kaip mėgstama sakyti, reikia dar 40 metų bastytis po dykumą. Iš ekonomikos pereinama į visiškai kitą sritį, kurioje negalioja jokie skaičiai: "Dar pakentėkite, dar palaukite, dar liberalizuosime kokį nors Darbo kodeksą ar dar ką nors ir prasidės geresnis gyvenimas." Neapibrėžta kada, jokiais skaičiais neapibrėžtas lygis."

Anot jo, jei kartai ir išdrįstama ką nors pasakyti apie laimės ekonomiką, tai maždaug taip: "Jei norite būti laimingi, tai ir būkite, čia jūsų asmeninis reikalas. Jei norite medituoti ar ropę graužti, na, tai ir graužkite." Ignoruojamas tas žodis "ekonomika", bandoma kalbėti tik apie laimę. O laimės ekonomika yra tam tikri ekonominiai sprendimai.

"Nuolat susiduriame su diskusija, kad Lietuvoje yra per mažas perskirstymas. Bet kartu daroma išvada, kad pas mus yra per didelis darbo apmokestinimas, – pasakojo G.Navaitis. – Tada kyla klausimas, ką reikėtų apmokestinti? Atsakymas irgi aiškus, tačiau primetama diskusija, ar visus apmokestinti po lygiai, tai pavadinčiau liberaliu modeliu, nesvarbu, ar uždirbai 100 eurų ar 1 mln. eurų, mokėsi vienodai – kažkokį procentą. Kitas variantas – socialdemokratinis, kuris siūlo progresinį apmokestinimą: uždirbai 100 eurų – mokėsi vienokį procentą, uždirbai 1 mln. – mokėsi kitokį.

Visos diskusijos vyksta tarp šių dviejų pasirinkimų. Principingai atsisakoma net kalbėti apie tai, ką siūlo vadinamoji laimės ekonomika – progresiškai apmokestinti itin didelį turtą. Itin didelis turtas yra toks, kuris neskirtas vartoti. Kai kalbame apie šimtus milijonų, o šiuo metu kalbame apie oligarchines grupes, pavyzdžiui, "MG Baltic" ar "Agrokoncerną", akivaizdu, kad jų turtas jau yra ne vartojimo turtas, o valdymo turtas. T.y. valdymo priemonė. O demokratinėje visuomenėje valdymas turėtų priklausyti piliečiams. Todėl turi būti riba, nuo kurios turėtų prasidėti progresinis turto apmokestinimas."

Oligarchinis valdymas

Dabar aktyviai pasisakoma už imigraciją iš trečiųjų šalių, tokių kaip Ukraina, Baltarusija. Verslas Lietuvoje neranda tiek darbuotojų, kiek yra darbo vietų. Anot G.Navaičio, dabartinių problemų, sakykime, emigracijos, nebūtų, jei nebūtų oligarchinio valdymo.

"Sakoma, kad užsienyje yra 1 mln. lietuvių. Na, 0,5 mln. išvažiavusiųjų tikrai yra. Vadinasi, verslininkas, kuris virkauja, kad neturi ką pasisamdyti, turi puikią rinką. Bent 0,25 mln. žmonių Londone. Kažkodėl nebando jų samdyti te? – klausia ir atsako profesorius. – Jis nori pigios darbo jėgos, o pigi darbo jėga nėra tik jo verslo problema, yra nuostolis mums visiems. Nes taip jis mažina atlyginimus ir kitiems. Grupė žmonių, kurie yra pigūs, sudaro sąlygas ir kitiems nemokėti normalių atlyginimų.

Tuščios kalbos, kad norėtų mokėti, bet neišgali ir pan. Norėčiau priminti skaičius. Lietuvos ekonomika siekia 75 proc. ES vidurkio. Atlyginimai pas mus yra maždaug 43 proc. Bendrijos vidurkio. Todėl tiesiai formuluoju klausimą: kas pavogė 30 proc. atlyginimo? Mūsų ekonomika auga, tačiau kieno sąskaita? Turėtume kalbėti, kam atitenka, kur jie panaudojami, kas iš jų turtėja. Matome žmones, organizacijas, grupes, kurios yra išskirtinai turtingos. Todėl, kad tuos 30 proc. mes jiems atiduodame. O valstybė visais būdais stengiasi jiems įtikti.

Šie skaičiai visiems žinomi, prieinami, todėl bandymas juos kitaip interpretuoti, aiškinti rodo, kad valstybė nesiima sprendimų. Kodėl ji to nedaro, mes šiandien puikiai matome: valdymas yra tapęs oligarchinis. Gal tiksliau būtų pasakyti, kad ne valdymas tapo oligarchinis, ekonomika – oligarchinė. Todėl turime tokio lygio valstybę."

Pasak G.Navaičio, kad tos esminės problemos nespręstų, sprendžiama begalė smulkių problemų. Visas žiniasklaidos aparatas, aptarnaujantis oligarchiją, perkelia dėmesį į tai, kas ką pavogė, kas ką primušė. Net Seime keliami visokie skandalai, aiškinamasi, kas su kuo miegojo, kas su kuo nemiegojo, kad visą laiką visuomenės dėmesys būtų nukreiptas nuo esminio klausimo.

Valstybė nesiima sprendimų. Kodėl ji to nedaro mes šiandien puikiai matome: valdymas yra tapęs oligarchinis. Gal tiksliau būtų pasakyti, kad ne valdymas tapo oligarchinis, ekonomika – oligarchinė.

Katino ašaros

Vyriausybė Seimui jau yra pateikusi savo mokesčių reformų paketą. Ministrų kabinetas siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, 2 procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti "Sodros" įmokų ribą, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą. Vadinasi, valstybė pirmaisiais reformos metais negautų apie 180 mln. eurų, o trečiaisiais metais ši suma išaugtų iki 510 mln. eurų ir sudarytų daugiau kaip 1 proc. šalies BVP.

Net tarpusavyje valdantieji žalieji valstiečiai nesutaria, ką daryti, kad biudžeto maiše neatsirastų didžiulė skylė. Apmokestinti turtą? Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas suabejojo siūlymu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimų būstų, nes tai turėtų tik simbolinę įtaką, o automobilių mokestį įvesti būtų sudėtinga dėl socialinių ir politinių priežasčių. Jis prakalbo, kad alternatyva galėtų būti didesnis kapitalo pajamų apmokestinimas.

Deja, finansų ministras Vilius Šapoka užčiaupė jį, šiuo metu kapitalo apmokestinimo pokyčiai neplanuojami, o 0,5 mlrd. skylę ketinama užkišti planuojama papildomais 12 mln. eurų iš didėsiančio tabako akcizo, 11 mln. eurų iš nekilnojamojo turto apmokestinimo, 4 mln. eurų iš "Sodros" ribas viršijančių pajamų.

Riba – 10 mln. eurų

"Jei Lietuva, kaip valstybė, jei lietuviai, kaip tauta, nori išlikti, jiems tada reikia nedelsiant pereiti prie laimės ekonomikos, o jos vienas iš pagrindinių elementų yra progresinis turto apmokestinimas, – kitaip nei finansų ministras aiškina prof. G.Navaitis. – Akcentuoju, ne buto. Ne, antro buto. Kas yra antras butas? Lengva suskaičiuoti pajamas iš antro buto, kiek žmogus gali jį nuomodamas uždirbti.

Ne apie tuos dydžius reikia kalbėti, bet apie itin didelį turtą. Lietuvoje pradžia galėtų būti nuo 10 mln. eurų, o rimtesnis apmokestinimas – nuo 20 mln. eurų. Tačiau visa ši grupė išvengia apmokestinimo.

Oligarchinės kompanijas turtą naudoja jau ne gyvenimo lygiui kelti. Primityvus pavyzdys. "Agrokoncernas statosi namus prie Kauno marių, tai bus "Agrokoncerno" išlaidos, kurios bus nurašytos, o juose gyvens R.Karbauskis. Jis namus gauna tarsi nemokamai. Tokių schemų galima begalę rasti. Todėl, kad didelis turtas neapmokestinamas."

Į oligarchų kišenes krypsta ir politikų akys. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui paskelbus specialaus tyrimo išvadas dėl neteisėto poveikio politiniams procesams, jo pirmininkas Vytautas Bakas pareiškė, kad dėl neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.

Ar pavyks? Mokesčių ekspertai mano, kad ne, nes pakeisti įstatymai atgaline data negaliotų. Juolab dalis milijardų jau sėkmingai perkelta į užsienį.

"Didelė dalis tų turtų yra čia, nelabai iškelsi žemę ar prekybos centrus, – užsispyręs prof. G.Navaitis. – Kita vertus, jei iškeliavo pinigai, jie buvo bankų sąskaitose. Galų gale gyvename Europoje. Žmogus, nesumokėjęs alimentų, yra sėkmingai gaudomas po visą ES. Kaip gali būti nepasiekiamas nemokantis mokesčių nuo milijardų?"

Sudaužyta idėja

Pristatydamas revoliucinę laimės ekonomikos idėją, G.Navaitis aiškino, kad ji visur vis labiau populiarėja, nes nuo praėjusio amžiaus pradžios moderniose šalyse turto pagausėjo dvigubai trigubai, laimingų žmonių – tik keletu procentų. Tai paskatino pasaulį ieškoti didesnio socialinio teisingumo. Tačiau profesoriaus siūlymas projekte "Idėja Lietuvai", kuris sulaukė daugiau nei 1,5 tūkst. idėjų, nepateko į labiausiai dėmesio vertų 30-uką. Pirmąsias vietas užėmė dvigubos pilietybės įteisinimas, prestižo grąžinimas mokytojo profesijai iki 2025-ųjų, o trečiąją – dvi į krūvą suplaktos visiškai skirtingos idėjos: padėti jaunoms šeimoms įsigyti būstą ir mažinti biurokratiją skaitmenizuojant valstybės paslaugas.

Kaip atsitiko, kad svarbus G.Navaičio siūlymas nesusilaukė sėkmės? Profesorius įsitikinęs, kad idėja sužlugdyta tyčia: "Nusiunčiau idėją Lietuvai, kurią pavadinau "Sukurkime laimės ekonomiką". Po kiek laiko Raimondas Kuodis (ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas) pateikė savo pasiūlymą "Pradėkime gyventi pagal laimės ekonomiką". Buvo dvi idėjos, kurios savo esme buvo panašios. Galima būtų bendrai skaičiuoti palaikymo, pritarimo balsus. Staiga iš mano straipsnių buvo nukopijuotos atskiros mintys. Atsirado dar keturios idėjos Lietuvai su mano pavarde, su visais titulais (profesoriaus, mokslų daktaro ir kt.). Nors aš buvau pasirašęs tik "Gediminas Navaitis".

Kodėl? Kad pradėtų balsai skaldytis. Kas ieškos visų panašių idėjų? Surandi vieną, pažymi, ir viskas. Kažkoks nežinomas geradarys pasistengė. Pakikenome. Bet štai atėjo laikas apklausai, kurios iš šių idėjų geresnės. Na, nėra tame 30-uke idėjos apie laimės ekonomiką. Į jį pateko siūlymai, surinkę 50–60 palaikymo balsų. Mano idėja, išskaidyta penkiose vietose, iš viso surinko daugiau nei 150 balsų. Kartu su R.Kuodžiu susidarytų 200. Tačiau komisija kažkaip kitaip skaičiavo, todėl nepateko.

Nutariau, kad ši idėja tam tikra prasme yra grėsminga, jei taip įdomiai statomi užtvarai. Ji iš tiesų grėsminga, nes nurodo veiksmų planą, ką reikia daryti. Ji nurodo daugelio sričių veiksmų planą. Kas galėjo išskaidyti idėją? Bet kuriai oligarchinei sistemai ši idėja yra pagrindinis oponentas."



NAUJAUSI KOMENTARAI

antanas

antanas portretas
Kada Seimo valdančioji dauguma nebesityčios iš rinkėjų: kada įves progresinius mokesčius, taip pat kada apmokestinus tuos, kurie turi daugiau, nei vieną butą. Kada oligarchai Karbauskis du Uspaskich mokės teisingus mokesčius, taikant jiems mokestinės įmokas už nekilnojamąjį turtą, tame skaičių ne už gyvenamą būstą. Dabar jie nuo turimo turto susimoka tik simbolines sumas. Kada Karbauskis su Uspaskich šis įmonės realius mokesčius: mat jie abu turi turtų užsienyje, bet ir už Lietuvoje turimą turtą jie moka tik simbolinį mokestį.

antanas

antanas portretas
Kada Seimo valdančioji dauguma nebesityčios iš rinkėjų: kada įves profesinius mokesčius, taip pat kada apmokestinus tuos, kurie turo daugiau, nei vieną butą. Kada Karbauskis su Uspaskich šis įmonės realius mokesčius: mat jie abu turi turtų užsienyje, bet ir už Lietuvoje turimą turtą jie moka tik simbolinį mokestį.

ole

ole portretas
taip, vaziavo vagonai su miesa is Lietuvos, о dabar is Lenkijos i Lietuva
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių