- Mindaugas Aušra, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva turėtų remtis Airijos patirtimi – jos ekonomika suklestėjo ne dėl europinių fondų, o dėl to, kad sutvarkė savo mokesčių sistemą ir pritraukė labai daug užsienio kapitalo, LRT RADIJUI sako ekonomistas Rokas Grajauskas. Ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, šaliai gyvybiškai svarbus smulkusis verslas, todėl jau dabar kalbamasi su Finansų ministerija, kaip bent pirmaisiais metais padėti žmonės, kad noras kurti verslą neatšaltų dėl valstybės reikalavimo iš karto mokėti mokesčius.
Finansavimas gali mažėti 40–50 proc.
Lietuva po 2020 m. – skamba šiek tiek futuristiškai, o gal netgi grėsmingai, bet 2020 m. jau alsuoja mums į nugarą. Kodėl šie metai yra kažkokia riba? Darbą baigs dabartinė vyriausybė, o Lietuvą paliks didelė dalis taip „pamiltų“ Europos Sąjungos pinigų.
Kai kurie ekspertai Lietuvai prognozuoja beveik ekonominį krachą. Nebus Bendrijos injekcijų – ekonomika nustos augti, o tai reiškia, kad mūsų gaunamų pinigų suma nesikeis, žmonių mažės, todėl mažiau dirbančių žmonių išlaikys daugiau pensininkų, o ir socialinio draudimo išmokos apsistos stagnacijos zonoje. Scenarijus liūdnas, bet ar jis realus?
Tiesą sakant, su 2020 m. ES parama magiškai neišnyks. Kaip ir anksčiau, paramą galima bus prasitęsti dar trejiems metams, todėl pasiruošti laiko yra. Ir net po 2023 m. niekas pinigų čiaupo visiškai neužsuks.
Pasak „Danske“ banko ekonomisto Roko Grajausko, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) bus priskiriamas prie turtingesnių valstybių, todėl gaunamų lėšų tiesiog sumažės: „Dabar sunku įvertinti, kiek tiksliai finansavimas mažės, bet galime remtis kitų valstybių patirtimi ir tuo, kad Lietuva pereis į turtingesnės valstybės kategoriją – mūsų BVP priartės maždaug prie 80 proc. nuo BVP vidurkio vienam ES gyventojui. Vien jau dėl to finansavimas turėtų mažėti.“
Žinoma, priduria R. Grajauskas, turėtume atsižvelgti į tam tikras politines aplinkybes, galimą Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES ir apskritai sumažėjusį norą remti mažiau išsivysčiusius regionus – į visa tai atsižvelgus, labai realu tikėtis, kad finansavimas gali mažėti 40–50 proc.
Ir čia dar ne viskas. Kiekvieną biurokratiją galima šiek tiek apeiti. Statistiškai atskyrus Vilniaus regioną nuo likusios šalies, atskirtojo regiono BVP būtų mažesnis, todėl ir lėšų galima būtų pritraukti daugiau.
Pasak Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, Vilniaus ir kitų regionų BVP vienam gyventojui skiriasi, todėl, jei nepasikeistų europinių pinigų skaičiavimo metodika, atskyrę sostinės regioną, europinių investicijų mes tikrai gautume panašiai ir kitus regionus būtų galima finansuoti labiau: „Vilniaus apskritis būtų jau daugiau pažengęs regionas, o kituose regionuose vienam gyventojui tektų mažiau nei 75 proc., palyginti su BVP vidurkiu ES. Tai reiškia, kad išliktų tos pačios taisyklės, jei po 2020 m. iš esmės nesikeistų struktūrinių fondų finansavimo taisyklės.“
Pasak viceministrės, namų darbai jau paruošti, įstatymai parengti. Tad, jei po trejų metų nesikeis ES vizija, galima bus pradėti oficialius atskyrimo darbus.
Prioritetas – efektyvesnis lėšų panaudojimas
Vis dėlto ruoštis reikia, nes net ir trečdaliu mažiau pinigų – reikšmingas pokytis šalies ekonomikai. Įsivaizduokite, kad kasmet gaunate 1 000 eurų, kuriuos investuojate į savo gerovę, ir žinote, kad po šešerių metų suma sumažės iki 700 eurų. Ką daryti? Labai įtemptai ruoštis.
Ekonomistas R. Grajauskas, brėždamas ateities perspektyvas, mato, kad labiausiai gali nukentėti infrastuktūros projektai, kelių ir atliekų tvarkymo finansavimas, energetikos sritis ir vadinamieji butaforiniai, arba popieriniai, projektai, kurių tikslas – įsisavinti lėšas.
„Turėjome nemažą bangą įvairių kaimo turizmo sodybų finansavimo, o dabar tokia situacija švietimo sektoriuje. Kai kurios aukštosios mokyklos iki 30–50 proc. viso savo biudžeto „užsidirba“ būtent iš europinių fondų. Tai nėra labai gerai, nes leidžia gyvuoti universitetams zombiams, kurie net nepritraukia reikiamo skaičiaus studentų“, – pabrėžia ekonomistas.
Tačiau jaudintis neteks toms sritims, kurios iš tiesų bus ekonomiškai pagrįstos. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, jei savo menamus kasmetinius 1 000 eurų nuspręsite investuoti į projektą, turintį didelę grąžą, pinigų pritrauksite ir iš kitų. Taip vyksta ir valstybiniu mastu.
„Situacija tokia, kad pinigų pasaulinėje finansų sistemoje yra daugiau negu bet kada istorijoje. Yra daug fondų (pvz., privačiojo kapitalo, pensijų, valstybinių turto valdymo), kurių valdomas turtas kasmet didėja. Kadangi visi fondai ieško grąžos, jei Lietuvos ekonominės sąlygos bus geros, o ekonomika konkurencinga, visi grąžą galintys generuoti projektai suras savo kapitalą, finansavimą“, – kalba R. Grajauskas.
Bet, norint, kad toks scenarijus iš tiesų taptų realus, kalbėti pakaks – reikia daryti. Pasak finansų viceministrės, dabar pagrindinis dėmesys skiriamas efektyvesniam lėšų panaudojimui: „Efektyvesnis dabartinio laikotarpio europinių pinigų panaudojimas turėtų duoti grąžą ir po 2020 m., bet investicijos turi būti labai atsakingos. Prioritetas teikiamas toms, kurios skatina verslumą regionuose, duoda daugiau grąžos.“
Ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, viltimi ir paguoda neišgyvensi, todėl investicijos į tai, kas sukurs pridėtinę vertę ir išlaikys ekonomiką gyvybingą, turi tapti esminiu prioritetu: „Prioritetinės sritys galėtų būti agroinovacijos, susisiekimo naujovės, bioekonomika, biotechnologijos. Šios sritys, manome, turi ateitį, investavus į jas, padėjus verslui plėtotis, galime tikėtis, kad jos sukurs pridėtinę vertę, darbo vietas.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą7
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...