- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos (UŽT) apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių. Darbo ieškančiųjų motyvacijos stoką pagrindine darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo visų beveik visų apskričių darbdaviai.
Sunku rasti žmonių
Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.).
Darbuotojų trūkumo problema 2021 m. buvo aktualiausia pramonės sektoriuje – 66 proc. apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių teigė negalėjusios rasti tinkamų darbuotojų arba susidūrusios su sunkumais pritraukiant juos į įmonę. Statybų sektoriuje su darbuotojų trūkumo problema susidūrė 60,7 proc. įmonių, žemės ūkio – 58,9 proc., paslaugų – 45,7 proc.
„Darbo ieškančiųjų motyvacijos stoka, dideli lūkesčiai dėl darbo užmokesčio bei nepakankama kvalifikacija – tokias tris pagrindines darbo jėgos trūkumą sąlygojančias priežastis įvardijo darbdaviai“, – teigė UŽT direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Per menka kvalifikacija
Nepakankama darbo ieškančių motyvacija įvardijama pagrindine kliūtimi visuose sektoriuose – ją nurodė daugiau nei pusė (53,8 proc.) apklausoje dalyvavusių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio įmonių.
Paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose darbo ieškančiųjų lūkesčiai dėl atlygio už darbą – didesnė problema nei kvalifikacijos stoka. Statybos ir pramonės sektoriuose atvirkščiai – daugiau įmonių teigė, kad darbuotojų trūkumą sąlygojo nepakankama darbo ieškančių kvalifikacija, o ne jų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio.
Darbo ieškančiųjų motyvacijos stoką pagrindine darbuotojų trūkumo priežastimi įvardijo visų apskričių, išskyrus Utenos ir Vilniaus, darbdaviai. Utenos apskrityje daugiausia darbdavių nurodė darbo ieškančiųjų kvalifikacijos stygių, Vilniaus – didelius darbo ieškančiųjų lūkesčius dėl užmokesčio.
„Palyginti su 2020-aisiais, šiais metais darbo ieškančių motyvacijos stokos problemą įvardijo ženkliai daugiau įmonių: anksčiau tokių įmonių buvo ketvirtadalis (26,3 proc.), šiemet – daugiau nei pusė (53,9 proc.)“, – apklausos rezultatus komentavo G.Darulis.
Emigraciją, kaip trikdį apsirūpinti darbo jėga, nurodė kas penkta įmonė (22,5 proc.). Ši problema opiausia statybos sektoriuje – čia du penktadaliai darbdavių teigė, kad darbuotojų trūkumą 2021 m. sąlygojo į užsienį dirbti išvykę lietuviai. Paslaugų sektoriuje emigruojančios darbo jėgos problema aktualiausia transporto ir saugojimo (36,5 proc.), žmonių sveikatos priežiūros bei socialinio darbo veiklą (30 proc.) vykdančioms įmonėms.
Nepatogų susisiekimą su įmone, kaip darbuotojų trūkumą lemiantį veiksnį, įvardijo 5,5 proc. įmonių. Daugiausia – žemės ūkio (14,3 proc.) ir pramonės (9 proc.) sektoriuose.
Kitomis darbuotojų trūkumą sąlygojančiomis priežastimis darbdaviai įvardijo išmokų sistemą, neskatinusią ieškoti darbo bei ugdžiusią darbo jėgos pasyvumą, nelegalų darbą, darbo ieškančiųjų žalingus įpročius, kai kurių profesijų nepatrauklumą jaunimui, išskirtinį darbo pobūdį (pvz., naktinis darbas, darbas pamainomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis ir kt.).
Įtampa rinkoje išlieka
Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, teigia UŽT vadovė Inga Balnanosienė.
„Džiugina tai, kad nei vykdoma skiepų politika, nei su kovidu susiję kiti ribojimai oficialiai nedarbui ženklios įtakos nepadarė ir dėl šių aspektų besikreipiančiųjų į tarnybą skaičius neaugo“, – BNS teigė ji.
Pasak UŽT vadovės, prieš metus prognozuota niūresnė situacija ir gerokai didesnis nedarbas. Oficialus nedarbas sausio 1 d. siekė 10,2 proc. – įregistruota 176,1 tūkst. bedarbių – 36,5 proc. mažiau nei prieš metus.
„Situacija gali labai greitai keistis ir ne į tokią optimistinę pusę, jeigu įmonėse atsiras veiklos sutrikimų dėl įvestų Kinijos ribojimų“, – sakė ji.
I.Balnanosienės teigimu, šiuo metu tarnyba neturi konkrečių signalų iš įmonių apie galimus atleidimus, tačiau jei realizuotųsi blogiausias scenarijus, labiausiai tai pajustų vidurio Lietuva.
„Jeigu įvyktų tie pokyčiai, apie kuriuos kalba ir verslas, tai vidurio Lietuvoje – Kaune, Šiauliuose veikiančioms įmonėms, susijusioms su Kinija ir eksportu į šią šalį, įtaka būtų ženkli“, – BNS sakė ji.
Iš penkių didžiųjų šalies miestų daugiausia darbo neturinčių gyventojų sausio pradžioje buvo Kaune (10,5 proc.), mažiausiai Šiauliuose – 7,7 proc.
Naujo viruso atmainos poveikis darbo rinkai gali turėti neigiamos įtakos – ir situacijai šalies darbo rinkoje, ir registruoto nedarbo lygiui.
Tarnybos vadovė BNS prognozavo nežymų bendrą nedarbo augimą žiemą: „Tai yra visiškai tradicinė situacija: nedarbas labiau auga sausio–vasario mėnesiais, kovą–balandį situacija stabilizuojasi, o vėliau pradeda žemėti. Tai susiję su sezoniškumu – dalis statybos įmonių stabdo veiklą, susiaurėja paslaugų sektorius, sumažėja sezoninių darbų poreikis.“
Anot tarnybos vadovės, šiuo metu daugiausia ieškoma darbuotojų inžinerinei pramonei, informacinių technologijų įmonėms, transporto, statybos, viešbučių ir maitinimo sektoriuose. Naujausia tendencija – labai išaugusi slaugos specialistų paklausa.
„Tam turi įtakos ir pandemija, ir apskritai senėjanti visuomenė“, – sakė ji.
Daugiausia bedarbių sausio 1 d. registruota Lazdijų ( 19,7 proc.), Ignalinos (18,3 proc.), Zarasų (16,6 proc.) rajonuose. Mažiausias nedarbas fiksuotas Klaipėdos rajone (5,3 proc.) ir Neringoje (6,4 proc.).
Mažėjo ilgalaikių bedarbių
Pasak UŽT specialistrų, šį mėnesį parengusių 2021-ųjų Lietuvos darbo rinkos apžvalgą, pandemijos išbandymą nedarbu greičiausiai įveikė jaunimas. Jaunuolių iki 29 metų situacija darbo rinkoje viršijo lūkesčius – nedirbančio jaunimo per metus sumažėjo daugiau kaip du kartus. Sausio pradžioje jie sudarė 7 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų. Darbo ieško 30,5 tūkst. jaunuolių – 57,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Skirtingai nei kitų amžiaus grupių, jaunimo nedarbas gruodį mažėjo labiausiai (0,3 proc. punkto).
Daugiausia jaunimo neturi darbo Lazdijuose (10,8 proc.) ir Kaune (9,5 proc. ), Vilniuje (9,3 proc.) ir Klaipėdoje (8,7 proc.). Mažiausiai – Skuode (3,1 proc.), Varėnoje (3,3 proc.) ir Pagėgiuose (3,5 proc.).
Sudėtingesnė situacija išlieka vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Šalyje nedirba 74,3 tūkst. (13,3 proc.) vyresnių nei 50 asmenų. Gruodį jų skaičius vėl šiek tiek (0,3 proc.) ūgtelėjo, o registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 0,1 proc. Prieš metus vyresnių klientų buvo 101 tūkst., registruotas jų nedarbas siekė net 18,3 proc.
Beveik kas ketvirtas vyresnio amžiaus nedirba Lazdijų (24,2 proc.) ir Ignalinos (23,4 proc.) rajonuose. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone (6,4 proc.) ir Kretingoje ir Birštone (po 8,4 proc.).
Keičiasi ilgalaikių bedarbių skaičiai. Metų pradžioje Užimtumo tarnyboje jų buvo registruota 60 tūkst. – tai 16,7 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 72 tūkst.
Ir gruodį ilgalaikių bedarbių skaičius mažėjo 12 tūkst. (16,7 proc.). Vis tiktai nors ilgalaikių bedarbių skaičius nuo rugpjūčio mažėja, bet jų vis dar du kartus daugiau nei prasidedant pandemijai. Ilgalaikiai bedarbiai sausio 1 d. sudarė 34 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų.
Kaip sakė J.Zemblytė, šie metai gali būti kupini neapibrėžtumų ir rizikų: pandeminė situacija sunkiai prognozuojama, augančios kainos, tarptautinės politikos įtampų galimas poveikis įmonių gyvybingumui ir plėtrai, lėtesnis, nei buvo prognozuojama, pasaulio ir ES ekonomikų atsigavimas. Taip pat naujo viruso atmainos poveikis darbo rinkai gali turėti neigiamos įtakos – ir situacijai šalies darbo rinkoje, ir registruoto nedarbo lygiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...