- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per karščius Lietuvoje sunaudojama kur kas daugiau geriamojo vandens, tačiau jo tiekimo riboti nereikia – vandens atsargos yra kelis kartus didesnės nei jo poreikis, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas.
„Šiemet tikrai nėra jokių vandens tiekimo ribojimų, pernai per sausras buvo Kauno pakraščiuose, bet tik todėl, kad žmonės labai daug laistė pieveles“, – BNS sakė Bronius Miežutavičius.
Kai kuriuose regionuose per parą suvartojamo geriamojo vandens kiekis išaugo iki 50 proc. – bendrovės „Dzūkijos vandenys“ duomenimis, vieną rugpjūčio dieną sunaudota 10,5 tūkst. kubinių metrų vandens, kai birželį ir liepą vidutiniškai reikia 7 tūkst. kubinių metrų.
Pasak B. Miežutavičiaus, Lietuvoje dėl geriamojo vandens trūkumo nereikėtų jaudintis net jo suvartojimui smarkai padidėjus, nes jo šalyje yra beveik keturis kartus daugiau jo atsargų, nei sunaudojama.
„Mūsų galimybės yra gerokai didesnės nei poreikis. Jeigu per metus žmonės sunaudoja 130 mln. kubinių metrų vandens, tai mes galime patiekti beveik keturis kartus daugiau, o išžvalgytų resursų yra beveik penkis kartus daugiau“, – teigė LVTA prezidentas.
Mūsų galimybės yra gerokai didesnės nei poreikis. Jeigu per metus žmonės sunaudoja 130 mln. kubinių metrų vandens, tai mes galime patiekti beveik keturis kartus daugiau.
Anot jo, iš giluminių gręžinių išgautas geriamasis vanduo Lietuvoje yra bene geriausios kokybės visoje Europoje.
„Mes geriame išimtinai gerą požeminį giluminį vandenį, na, gal dar Danijoje yra kažkas panašaus: nei nitratų, nei nitritų, nei bakteriologinės taršos, daug kur nereikia vandens net dezinfekuoti. Visoje šalyje, išskyrus Klaipėdą, tai lengvai mineralizuotas vanduo, niekas Europoje tuo negali pasigirti: lenkai geria iš Vyslos, Ryga – didžiąja dalimi iš Dauguvos, Talinas – iš ežero mieste, o mes – labai gerą, požeminį. Sakome, kad iš čiaupo žmonės nebijotų gerti“, – kalbėjo B. Miežutavičius.
Lietuvoje, pasak jo, geriamasis vanduo sudėtimi ir paruošimo technologija skiriasi tik vakarinėje dalyje bei Klaipėdoje, kur gyventojams tiekiamas Vilhelmo kanalo bei gręžinių vandens mišinys, jame mažiau kalcio junginių.
„Visoje šalyje vanduo lengvai mineralizuotas, šaliname iš esmės tik du komponentus: geležį ir manganą, o šiaurės vakarų, vakarų Lietuvoje šiek tiek fluoro dar yra. Klaipėdoje jo paruošimo technologija šiek tiek kitokia, nei kitur, ten jis filtruojamas iš Vilhelmo kanalo, tai toks kokteilis iš vandenvietės bei gręžinių. Tai tikrai geras vanduo, tik kalcio junginių jame yra mažiau“, – sakė Vandens tiekėjų asociacijos vadovas.
Šalyje geriamojo vandens suvartojama vis daugiau – šiuo metu vienas šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartoja apie 73 litrus.
„Galime vartoti daugiau nesibaimindami nei dėl žalos gamtai, nei jaučiant įtampą, kad vandens pristigs. Nesakau, kad jį reikia švaistyti, bet naudoti daugiau galima“, – kalbėjo B. Miežutavičius.
Dėl karščių ir mažo kritulių kiekio vandens naudojimas šią vasarą apribotas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje ir Italijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...