- Edita Šileikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį Vyriausybės posėdyje vėl bus keliamas kirpyklų atidarymo klausimas. Tačiau grožio industrijos specialistai prisipažįsta, kad siekiant išgyventi, dalis jų jau persikėlė dirbti į pogrindį.
Dirba nelegaliai
Beveik tris mėnesius tęsiasi karantinas ir ribojama ne maisto prekių parduotuvių bei grožio industrijos veikla. Kirpėjai, stilistai ir kiti grožio ekspertai neslepia, jog pragyventi iš paramos nėra įmanoma, todėl kai kurie ryžosi rizikuoti ir klientus aptarnauja nelegaliai.
Kaune kelis grožio salonus turinti grožio ekspertė sutiko su dienraščio skaitytojais pasidalyti, kaip karantino metu veikia kirpyklos, teikiamos kitos grožio paslaugos. Tačiau moteris paprašė likti anonime, nes nenori sulaukti baudų.
Darbas tikrai vyksta. Aišku, klientų mažiau, nei būdavo įprastai, tačiau tikrai jų yra. Aš pateisinu tokį darbą, nes žmonėms sunku išgyventi.
„Aš pati šiuo metu mažiau dirbu, bet tikrai turiu daug pažįstamų, kurie važiuoja pas klientus į namus. Kai kurie turi kabinetus, kurie yra ne tokie matomi ir ten pas juos ateina žmonės. Darbas tikrai vyksta. Aišku, klientų mažiau, nei būdavo įprastai, tačiau tikrai jų yra. Aš pateisinu tokį darbą, nes žmonėms sunku išgyventi. Pašalpos yra nepakankamos, subsidijos taip pat ne visada gelbėja, tad tiesiog nelieka nieko kito daryti, kaip eiti dirbti nelegaliai“, – apie tai, kad grožio industrijos meistrai dirba ir karantino metu, pasakojo pašnekovė.
Moteris teigė, kad kai kurios kirpėjos vienos augina vaikus, todėl be pajamų sunku pragyventi. Jai pačiai taip pat reikia rūpintis vaiku. Be to, nemažai pinigų reikia išlaikyti kelis grožio salonus, mat nuomos niekas nesumažino, o valstybės skiriamos paramos nepakanka. Moteris tikino, kad laikinai net įsidarbino dirbti kurjere, kad bent turėtų už ką duonos nusipirkti. Jos kolegės karantino metu priimdamos klientus taip pat neuždirba kalnų pinigų, bet tai leidžia bent šiek tiek pagerinti esamą finansinę situaciją.
Freepik.com nuotr.
„Ir tos pačios nuotaikos į ateitį yra labai neužtikrintos, nes nežinia, ar klientai sugrįš. Jei dabar kai kurios kirpėjos neaptarnauja žmonių, jie ieškosi, kas dirba, ir eina ten. Aš per mėnesį turėjau gal penkis žmones, pas kuriuos važiavau į namus ir to užteko nusipirkti šiek tiek maisto. Kolegės per savaitę priima apie tris-penkis klientus. Kiek žinau, didžiausias poreikis kirptis yra vyrams. Aišku, yra ir tokių absurdiškų atvejų, kai patys klientai prašo, kad meistrės jiems ką nors padarytų vien tam, kad taip jie galėtų jas paremti“, – tikino grožio specialistė.
Kolegės per savaitę priima apie tris-penkis klientus. Kiek žinau, didžiausias poreikis kirptis yra vyrams.
Moteris skeptiškai žiūrėjo į tai, jog Vyriausybė pirmadienį vėl svarstys, ar leisti veikti kirpykloms ir grožio salonams. Pasak pašnekovės, jau buvo pažadų, kurie greitai siubliuško, tad dabar jau labiau vyrauja neviltis dėl ateities.
„Jau pasimokėme iš tų vilčių žlugimo. Pas mane viskas paruošta, tereikia atrakinti salonų duris, labai norėčiau vėl dirbti normaliai. Tačiau neatmetu, kad gali ir toliau niekas neatsidaryti. Labai noriu išsaugoti darbuotojus, nes surinktas labai geras kolektyvas, padarytas ne vienerių metų įdirbis, tad nesinori pasiduoti, bet kai esi jau ne kartą išdurtas, jausmas iš tiesų yra labai slogus“, – kalbėjo grožio salonų savininkė.
Gyvena iš santaupų
„Kauno dienos“ kalbinta visažistė Justina taip pat antrino, kad išgyventi iš valstybės pasiūlytos beveik 260 eurų paramos yra labai sunku. Tokios sumos neužtenka, todėl tenka gyventi iš santaupų. Ji pati karantino metu nedirbo, nes, skirtingai nei kirpėjų, visažistų paklausa šiuo metu mažesnė.
„Daug kas gyvena iš santaupų, nes ta parama yra toks pasityčiojimas. Žmonės dėl to labai pikti. Kai kurie bando parduoti savo produktus. Žinau kirpyklų, kurios parduoda šampūnus, aš pati darau tokius pudros rinkinukus siūlau. Kiti dar bando užsidirbti rengiant nuotolines konsultacijas, bet yra ir tokių, kurie bando dirbti nelegaliai. Aišku, nėra didelis žmonių srautas, bet jis yra. Klientai pas kolegas tikrai kreipiasi dėl kirpimo ar nagų gražinimo paslaugų. Turi pažįstamų, kurie nagus tvarko klientų namuose“, – pasakojo moteris.
Moteris neslepia, jog kantrybės taurė sparčiai pildosi ir artimiausiu metu gali įvykti sprogimas. „Tikrai žmonės eis į gatves. Labiausiai siutina, kad ministerijos neatsakinėja į raštus, paklausimus ir palieka visus nežinioje. Yra visiškas ignoravimas, todėl tikrai jau verda aistros, kai grožio klinikos, kuriose gali kokia nors depiliaciją pasidaryti, dirba, o salonai – uždaryti“, – apie vyraujančias grožio ekspertų nuotaikas pasakojo kaunietė Justina.
Neįmanoma užtikrinti saugumo
Baisu užsikrėsti kliento namuose. Baimė tikrai yra didelė, bet kai nėra už ką pavalgyti, tai ir važiuoji.
„Kauno dienos“ kalbintos grožio srities atstovės vieningai tikino, kad vykstant pas klientą į namus, jos labiau rizikuoja užsikrėsti koronavirusu, nes ne savoje erdvėje sunku užtikrinti vėdinimą, tinkamą dezinfekciją ir kitas būtinas saugos priemones. Tačiau, jei valdžia leistų atverti grožio salonus, saugumą užtikrinti būtų galima žymiai paprasčiau.
„Mes juk nežinome, kokie žmonės ten gyvena, ar jie serga, kur jie lankosi. Dėl savęs vežamės apsaugines kaukes, skydelius, savo dezinfekcinį skystį, bet rizika vis tiek išlieka didžiulė. Salone yra visai kitos sąlygos, tad gali užtikrinti tiek vėdinimą, tiek atstumus ir pan. Baisu užsikrėsti kliento namuose. Baimė tikrai yra didelė, bet kai nėra už ką pavalgyti, tai ir važiuoji“, – kalbėjo grožio salonų savininkė.
Jai antrino ir vizažistė Justina, kurios kolegės taip pat ryžtasi dirbti klientų namuose. Pasak makiažo meistrės, dirbant tokiomis sąlygomis sunku sukontroliuoti, ar tikrai žmonės užsideda kaukes, ar laikomasi kitų saugumo reikalavimų.
„Viskas normaliai veiktų, jei grožio salonus būtų galima oficialiai atidaryti“, – savo poziciją išdėstė kaunietė.
Kur kerpasi ministrai?
Nemažai klausimų žmonėms sukėlė tai, kad kai kurių valdžios atstovų bei viešumoje matomų asmenų šukuosenos net ir karantino metu atrodo tvarkingai, lyg būtų ką tik iš kirpyklos. Visuomenėje kilo šurmulys, kur šie asmenys kerpasi, jei oficialiai kirpyklos neveikia.
Kritikos buvo sulaukęs ir pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Gal Vyriausybės rūmuose yra kokia kirpėja“, – taip LNK žinių tarnybai sveikatos apsaugos ministro šukuoseną komentavo „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Dėl tvarkingų ir lyg nepaaugusių plaukų kritikos strėlės mėtytos ir į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą. Internete net buvo pradėję sklisti juokeliai, kad valdžios atstovai galbūt kerpasi kitose šalyse, kuomet ten lankosi darbiniais klausimais.
Pro tautiečių akis nepraslydo ir Kauno „Žalgirio“ krepšininko Joffry Lauvergne šukuosena. Krepšinio aistruoliai stebėjosi, kad vienose rungtynėse prancūzas žaidė ilgokais plaukais, o kitose – jau neliko ant akių krentančių garbanų.
Kreipėsi į Vyriausybę
ELTA skelbė, kad praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos grožio specialistų bendruomenė laišku kreipėsi į valstybės vadovus, ministrus ir žiniasklaidą, prašydama atkreipti dėmesį į kritinę kirpėjų ir kitų grožio specialistų padėtį, kurioje jie yra atsidūrę dėl įvestų karantino ribojimų Lietuvoje, nenustačius išgyvenimą užtikrinančio kompensavimo mechanizmo.
Valstybės institucijos liko abejingos mūsų išsakytoms problemoms, siūlymams jas spręsti.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jungtiniame grožio asociacijų kreipimesi sakoma, kad Kosmetikų ir kosmetologų asociacija 2021 m. sausio 7 d. ir sausio 23 d. prašymais kreipėsi į Vyriausybę ir Seimo pirmininkę, ministerijas išdėstydama savo situaciją ir prašydama operatyviai reaguoti į situaciją bei priimti realius sprendimus kirpėjų ir grožio specialistų itin sudėtingai padėčiai pagerinti: arba suteikti bent kokią galimybę užsidirbti pinigų savo pastangomis; arba skirti adekvačią finansinę paramą, kurios užtektų bent jau patiems būtiniausiems poreikiams patenkinti. „Pažymėjome, ir dar kartą pažymime, kad grožio sektoriaus specialistai turi visas apsaugos priemones, turi visas galimybes išlaikyti nustatytus atstumus, sudaryti saugų klientų aptarnavimo grafiką ir kt. Tačiau valstybės institucijos liko abejingos mūsų išsakytoms problemoms, siūlymams jas spręsti. Kai kurios institucijos nepateikė atsakymų iki šiol, o iš kelių gautų atsakymų susidaro įspūdis, kad realiai nebuvo net susipažinta su mūsų pateiktais prašymais, neįsigilinta į realią situaciją, tiesiog formaliai pateiktas abstraktaus pobūdžio atsakymas, nesusietas su jokiais prašymais“, – sakoma jungtiniame grožio asociacijų kreipimesi.
Pasak kreipimosi autorių, nuo vasario 1 d. pratęsus karantino ribojimus, kirpėjų ir grožio specialistų padėtis nebuvo niekaip pagerinta, nepadaugėjo aiškumo dėl ateities perspektyvų, nepateikta jokių konkrečių atsakymų.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pirmadienį Vyriausybė patvirtins karantino atlaisvinimo planą, pagal kurį bus galima priimti ir atitinkamus sprendimus kada ir kokias priemones nuimti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...