Vis dėlto tiek Finansų ministerija, tiek kiti ekonomistai blogiausių laikų nedarbo rekordų, kai 2009 m. jis pasiekė 13,7 proc. ir 2010 m. – 17,8 proc., neprognozuoja.

Rekordiniai mastai

Birželio 29-ąją nedirbančių užsiregistravo 3,3 tūkst., arba 1,6 proc. daugiau negu prieš savaitę (tam įtakos turėjo Užimtumo tarnyboje pradėję registruotis po prastovų atleisti asmenys ir atsiradusi galimybė nedirbantiems gauti darbo paieškos išmoką). Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo neturinčių asmenų padaugėjo 49 tūkst., arba 30,3 proc.

Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusios savaitės pradžioje, tarp darbo neturinčių asmenų registruota 104,3 tūkst. (49,8 proc.) moterų, vyrų – 105,1 tūkst. (50,2 proc.). Nors nuo kovo 16 d. skirtumas tarp abiejų lyčių nedarbo rodiklių mažėjo, bet moterų nedarbas išliko žemesnis.

Pastaruoju metu į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių kasdien kreipiasi maždaug 1,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų.

Pastaruoju metu į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių kasdien kreipiasi maždaug 1,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų (daugiau buvo tik trečią karantino savaitę kovo 30–balandžio 5 d. – 1 797 ir ketvirtą savaitę balandžio 6–12 d. – 1 895). Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo – jaunesnis kaip 30 metų. Vyresni nei 50 metų sudarė 29 proc., o didžiausią dalį – 41 proc. – bedarbiai nuo 30 iki 49 metų.

Karantino laikotarpiu neturinčio darbo jaunimo dalis bedarbių struktūroje augo, o vyresnio amžiaus asmenų – mažėjo. Iki karantino 16–29 metų darbo neturintys asmenys sudarė apie 27 proc., o vyresni kaip 50 metų – apie 32 proc.

Prieš savaitę 2020–2023 m. Lietuvos ūkio raidos prognozę paskelbusi Finansų ministerija nurodo, kad tikėtina, jog nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 9,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažėti 2,8 proc. 2021 m., atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, manoma, kad nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc. (dar dvejus metus turėtų mažėti lėčiau, tačiau nukris iki 6,6 proc.).

O pagal naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozes, jei nekils antroji COVID-19 banga, nedarbas Lietuvoje šiemet išaugs iki 9,1 proc., o 2021 m. sumažės iki 8,2 proc.

Išmokėti milijonai

„Sodra“ skelbia, kad birželio mėnesį nedarbo išmokų suma buvo beveik 70 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – gavėjų sąskaitas pasiekė per 82 mln. eurų. Registruotų bedarbių, gaunančių nedarbo išmokas, skaičius, lyginant su 2019 m. birželio mėnesiu, išaugo 45 proc. – jų buvo 25 tūkst.

Tiesa, „Sodra“ birželį įžvelgė teigiamų tendencijų. Jos preliminariais skaičiavimais, maždaug 6 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą, nei atleista. Šie skaičiai dar gali keistis gavus iš darbdavių pavėluotus pranešimus. Palyginkime: gegužę buvo beveik 1 400 atleistų daugiau nei įsidarbinusių, o balandį neigiama priėmimų ir atleidimų pusiausvyra siekė 14 tūkst.

Užimtumo tarnyba nuo balandžio 5 d. iki birželio 29 d. gavo 92,1 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų prašymų 257 eurų išmokai gauti, ji paskirta 82,7 tūkst. asmenų. „Sodra“ iki birželio 25-osios iš viso jiems buvo išmokėjusi 41,9 mln. eurų. Daliai besikreipusiųjų išmoka nepaskirta, nes asmenys neatitiko Užimtumo įstatyme nustatytų reikalavimų.

Kovo mėnesį buvo registruotos beveik 108,9 tūkst. darbuotojų prastovos, darbdaviams kompensacijoms skirta 2,15 mln. eurų. Balandį jų skaičius šoktelėjo iki 169,8 tūkst., pinigų suma vos nepatrigubėjo – 6,15 mln. eurų. Gegužę prastovų sumažėjo iki 98,2 tūkst., o kompensacijoms skirta 3,2 mln. eurų. Daugiau nei trečdalis (34,5 proc.) visų prastovose atsidūrusių darbuotojų – iš prekybos sektoriaus.

Ieškomiausi – pardavėjai

Birželį – pirmą mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar daug didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Birželio pabaigoje daugiausia laisvų darbo vietų, kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, registravo apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos sektorių įmonės. Apdirbamosios gamybos įmonės daugiausia ieško pagalbinių darbininkų, pakuotojų, pardavėjų ir nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – pardavėjų kasininkų, pardavėjų, prekybos salės darbuotojų, valytojų ir virėjų. Statybos – metalinių konstrukcijų montuotojų, nekvalifikuotų statybos darbininkų, grindinio klojėjų, betonuotojų ir plataus profilio statybininkų.

Labiausiai augo darbo pasiūlymų nekilnojamojo turto operacijų, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose. Nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje daugiausia ieškoma nekilnojamojo turto agentų ir nekilnojamojo turto pardavėjų.

Tėvams nebemokama už priežiūrą

Birželį – pirmą mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar daug didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, skelbia „Sodra“.

Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams.

Šiuo metu yra apie 700 gyventojų, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl ekstremaliosios situacijos. Balandžio mėnesį šis skaičius buvo perkopęs 60 tūkst., o karantinui baigiantis siekė 13 tūkst.

Tačiau liepą ligos išmokos pasieks ne tik šiuo metu turinčius nedarbingumą, taip pat ir tuos gavėjus, kurių atveju sprendimai dėl ligos išmokos skyrimo buvo peržiūrėti pakartotinai, įsigaliojus įstatymo pataisoms.

Ligos išmokos už visą karantino metu buvusį nedarbingumo laikotarpį galėjo būti paskirtos atgaline data tiems tėvams ir globėjams, kurių vaikai prieš paskelbiant karantiną lankė vadinamuosius neregistruotus darželius arba juos prižiūrėjo auklės, taip pat seneliams, kurių anūkai dėl karantino negalėjo lankyti darželio ar mokyklos pagal pradinio ugdymo programą.

Ligos išmokas „Sodra“ moka periodiškai – per septyniolika darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas, per septyniolika darbo dienų pasibaigus keturiolikos dienų nedarbingumo periodui.

Registruotas nedarbas*

Savivaldybė proc.

Lazdijų r. 18,9 proc.

Rokiškio r. 17,9 proc.

Kelmės r. 17,8 proc.

Kalvarijos 17,8 proc.

Zarasų r. 17,7 proc.

Ignalinos r. 17,6 proc.

Kazlų Rūdos 16,7 proc.

Jurbarko r. 16,6 proc.

Ukmergės r. 16,5 proc.

Akmenės r. 15,9 proc.

Jonavos r. 15,9 proc. 

Anykščių r. 15,7 proc.

Vilkaviškio r. 15,3 proc.

Visagino 15,2 proc.

Biržų r. 15,2 proc.

Pasvalio r. 15,1 proc.

Radviliškio r.14,7 proc.

Joniškio r. 14,6 proc.

Širvintų r. 14,4 proc.

Druskininkų 14,4 proc.

Alytaus m. 14,3 proc.

Šilutės r. 14,2 proc.

Raseinių r. 14,2 proc.

Kupiškio r. 14,1 proc.

Molėtų r. 13,9 proc. 

Varėnos r. 13,8 proc.

Mažeikių r. 13,5 proc.

Alytaus r. 13,5 proc.

Panevėžio m. 13,3 proc.

Kauno m. 13,3 proc.

Šalčininkų r.13,2 proc. 

Telšių r. 13,2 proc.

Šiaulių r. 13,1 proc.

Kėdainių r. 13,1 proc.

Tauragės r. 13 proc.

Panevėžio r.12,8 proc.

Utenos r. 12,4 proc.

Pagėgių 12,3 proc.

Marijampolės 12,3 proc.

Vilniaus r. 12,2 proc.

Plungės r. 12,1 proc.

Šilalės r. 11,7 proc.

Klaipėdos m. 11,6 proc.

Rietavo 11,5 proc.

Šakių r. 11,5 proc.

Prienų r. 11,5 proc.

Kaišiadorių r. 11,4 proc.

Trakų r. 11,2 proc.

Švenčionių r. 11,2 proc.

Vilniaus m. 11,2 proc.

Pakruojo r. 11,1 proc.

Kauno r. 11,1 proc.

Palangos m. 11 proc.

Elektrėnų 10,8 proc.

Šiaulių m. 10,3 proc.

Skuodo r. 10,1 proc.

Kretingos r. 8,3 proc.

Birštono 8,2 proc.

Klaipėdos r. 7,1 proc.

Neringos 3,4 proc.

* Liepos 7 d. duomenys

Šaltinis: Užimtumo tarnyba