Potencialios įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų skaičių.

„Visi minėti aspektai svarbūs kalbant apie reputaciją ir potencialią įtaką. Verslo komunikacijos lauke jau kurį laiką didžiausią svorį turi ekonomistai, bankininkai, finansų sektoriaus atstovai. Jie užima ir reitingo viršūnę, ir 8 pozicijas TOP dvidešimtuke. Dalis šių sričių kalbėtojų atstovauja privačiam, dalis valstybiniam, NVO ar akademiniam sektoriui. Pernai dvidešimtuke turėjome tris, o šiemet net penkis mažmenos atstovus. Potencialios įtakos tope matome ir šešių asociacijų atstovus“, – sako Alicija Miliauskienė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Pirmas šešias pozicijas su nedidelėmis rokiruotėmis tope užima tie patys asmenys kaip ir pernai.

Komunikacijos intensyvumas – svarbi dedamoji

Pasak A. Miliauskienės, įdomu ne tik pats nuomonės lyderių išsidėstymas pagal skirtingus rodiklius, bet ir šių sąryšiai. Tyrime nagrinėta, kaip komunikacijos intensyvumas siejasi su pasiekta auditorija, ar aktyvumo pakanka tapti žinomu, kaip palankiai priima visuomenė kalbėtoją, ar tapatina su atstovaujama organizacija.

Komunikacijos intensyvumas arba pasisakymų skaičius, kaip pastebima iš tyrimo, yra vienas iš kertinių elementų norint užtikrinti tiek kalbėtojo žinomumą, tiek ir įtaką.

„Kaip matome iš duomenų, septyni iš dešimties patenkančių į potencialios įtakos indekso topo pirmąjį dešimtuką yra ir aktyviausių kalbėtojų, ir pasiektos auditorijos dešimtuke. Tad proaktyvi reguliari ir tikslinga komunikacija duoda savo rezultatą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad žinomumas ir įtaka yra inertiški. Viena vertus – jiems reikia laiko įsibėgėti, kita vertus – jie akumuliuojasi, ir paskui dar kurį laiką potenciali įtaka juntama, net ir nuslopus komunikacijai. Pavyzdžiui, Mačiulis – jo pasisakymų skaičius mažesnis negu, tarkime, Dapkienės, bet ilgametis įdirbis lemia pirmą poziciją pagal žinomumą. Ernesta Dapkienė intensyviai komunikavo 2020-aisiais ir yra itin palankiai priimama visuomenės, bet žinomumo kol kas turi mažai. Šios ekspertės potencialios įtakos rodiklis taip pat kol kas tik pradeda formuotis, mat komunikacijos tope ji figūruoja vos metus, tačiau sėkmingai išlaikė pernai savo kolegės Vilmos Drulienės (buvusios „Maxima“ komercijos vadovės) turėtą poziciją“, – sakė A. Miliauskienė.

Įtaka yra inertiška

Pasak ekspertės, nuosekliai dirbant, auga ir žinomumas, ir įtaka. „Visi pernai įtakos tope matyti veidai, tęsiantys aktyvią komunikaciją, šiemet įtakos indeksą pasididino. Be to, net ir nuslopus komunikacijai (kaip kad matome prof. Romo Lazutkos, Roberto Dargio atveju), įtaka turi inercijos ir kurį laiką išlaiko panašias pozicijas“, – sako „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė. Ji atkreipė dėmesį, jog į pirmąjį dešimtuką patekę kalbėtojai per metus medijose pasiekė ne mažiau kaip 60 milijonų kontaktų (akumuliuota citavusių šaltinių vidutinių auditorijų suma per metus). O dažniausiai cituota „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė pasiekė ir daugiausia kontaktų – 172 mln.

A. Miliauskienė akcentavo, kad pozicijai potencialios įtakos indekse turi ir visuomenės palankumas – tarkime, pernai lobizmo skandale linksniuotas buvęs Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus šiemet sulaukė neigiamo palankumo rodiklio, o įtakos indekse nukrito į paskutinę, 20 vietą. Tiesa, toje pat istorijoje figūravusio buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus palankumo rodiklis atitiko maždaug rinkos vidurkį.

Žinomumui įgyti nepakanka vien aktyvumo – reikia laiko

Tarp geriausiai žinomų nuomonės lyderių gyventojai šiemet išskyrė N. Mačiulį, V. Vasiliauską, Ž. Mauricą, R. Lazutką ir R. Vainienę. Atpažįstamas ir R. Dargis bei Danas Arlauskas. Visi jie komunikuoja jau daugelį metų. Kiti aktyviausių kalbėtojų topo ekspertai surinko po keliolika ar kelis žinomumo procentus.

Nors mažmeninės prekybos atstovai pagal žinomumą atsiduria sąrašo apačioje, pagal palankumą nemažai jos ekspertų yra lyderių viršūnėje. Palankumas ekonomistams ir bankininkams vertinamas rinkos vidurkiu, asociacijų atstovams – kiek žemiau.

„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ nuo 2010 metų sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos bankui, verslo organizacijoms ar akademiniam sluoksniui. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metus.

Matuojant žinomumą ir palankumą bei nustatant Potencialios įtakos indeksą, atliekama reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa; ji atlikta 2021 metų vasario mėn., internetu apklausus 857 respondentus, 16-65 metų amžiaus. Ištirta 20 pernai dažniausiai cituotų verslo sektorių atstovų. Duomenys lyginami su 2020 m. vasario apklausos duomenimis.

„Kantar“ yra viena didžiausių pasaulyje duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovių, vienijanti specialistus daugiau nei 90 šalių.