- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje šią savaitę vėl paaštrėjo klausimas dėl prekių gabenimo tranzitu į Kaliningradą. Šį kartą kilo klausimas dėl galimybės Rusijai atsiskaityti už Kaliningrado tranzito paslaugas.
Rusija dar praeitą savaitę Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į „Šiaulių banką“. Tuo tarpu „Šiaulių bankas“, į kurį yra nukreipiami mokėjimai, vienašališkai atsisakė vykdyti operacijas su Rusija. Banko teigimu, išimtis taikoma gali būti nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą.
Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus
Rugpjūčio 3 d. susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.
Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M. Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.
Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.
Galiausiai susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, kad Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys nuo bankų.
Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai
Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai šio klausimo kontekste bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.
K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.
Opozicija tokią Vyriausybės poziciją vadina keliančia nereikalingas įtampas su EK
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas tuo tarpu buvo kritiškas Vyriausybės pozicijos atžvilgiu. Jis sako, kad valdantieji vėl ieško pretekstų nesivadovauti Europos Komisijos (EK) gairėmis dėl Kaliningrado tranzito. Parlamentaras įsitikinęs, kad tokie valdančiųjų sprendimai tik kelia nereikalingas įtampas su EK ir daro Lietuvai reputacinę žalą. Pasak jo, net Lietuvos bankams atsisakius priimti apmokėjimus, Rusija greičiausiai ras aplinkinių kelių, kaip pervesti pinigus.
Pasak G. Palucko, panašu, kad vėl yra ieškoma preteksto nesivadovauti EK gairėmis.
Rusijos ambasadai Lietuvoje Vyriausybės teiginiai kėlė šypseną
Galiausiai į Lietuvos diskusiją dėl Kaliningrado tranzito apmokėjimo įsitraukė ir Rusijos ambasada Lietuvoje. Ji tvirtino, kad susisiekimo ministro pareiškimai, jog Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas, yra keliantys šypseną.
Pranešime aiškinama, kad ambasada, spręsdama įvairias diplomatinės atstovybės problemas bankinių paslaugų srityje, ne kartą įsitikino, kad Lietuvos institucijos, jeigu yra pageidaujama, turi veiksmingus veikiančių finansinių organizacijų ir vietinių bankininkystės priežiūros institucijų įtakos ir įtikinėjimo svertus.
Šioje istorijoje didelį vaidmenį vaidina ir vaidins Finansinių nusikaltimų tarnybų tarnyba (FNTT) ir jos sprendimai gali lemti, ar Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už su Kaliningrado tranzitu susijusias paslaugas, vertindama kiekvieną atvejį. Kol kas, aiškaus sprendimo, kas bus su apmokėjimu dėl tranzito į Kaliningradą, nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.1
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių9
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...