- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Italijos ekonomikos sulėtėjimas gali turėti neigiamų pasekmių ir lietuviškų pieno produktų pardavimams šioje šalyje. Italija yra didžiausia lietuviškų sūrių importuotoja.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, Italijos šiaurinių regionų ekonomika jau pradeda justi neigiamas pasekmes – krovinių pristatymo sąlygos į karantino zonas sudėtingėja, o mažėjant turistų antplūdžiui, krinta ir maisto produktų paklausa.
„Tai pagrindiniai nerimą keliantys ženklai, dėl kurių lietuviškų sūrių pardavimai gali pradėti mažėti. Ir ne tik Italijoje“, – sako E. Simonis.
Pasak jo, Lietuvos pieno pramonėje sūriai yra strateginė eksporto prekė, o į Italiją išvežama daugiau kaip pusė visų eksportuojamų lietuviškų sūrių.
„Sūrių pardavimai užsienyje sudaro apie 40 proc. visos lietuviškų pieno gaminių eksporto vertės. Italijoje parduodamas kas antras kilogramas sūrio, skirto užsienio rinkoms. Italijos Lombardijos regionas, kuriame situacija dėl koronaviruso yra ypač sudėtinga, kaip tik yra didžiausias lietuviškų sūrių pirkėjas“, – aiškina E. Simonis.
Jo teigimu, daugiausia lietuviškų sūrių perka itališki restoranai ir picerijos, aptarnaujančios turistus ir žiemos bei kalnų sporto mėgėjus. „Italai jau skelbia apie kurortinių miestelių ištuštėjimą ir turistų srauto sumažėjimą, o tai neišvengiamai atsilieps regiono ekonomikai, taigi ir maisto produktų vartojimui“, – pažymi E. Simonis.
Jo teigimu, prie rinkos stabdymo veiksnių prisideda ir logistikos problemos, susijusios su maisto pristatymu. „Koronaviruso plitimas veikia krovinių transportavimą – Kinija dėl to jau turi rimtų problemų, su maisto tiekimo grandinės sunkumais susiduria ir karantino zonos Italijoje. Tai lėtina prekių apyvartą tarp šalių ir negali neveikti bendros maisto rinkos stabilumo“, – pažymi ekspertas.
E. Simonis įspėja, kad ne tik sūrių, bet ir kitų lietuviškų pieno gaminių – pieno miltų, išrūginių baltymų, grietinėlės – pardavimai gali mažėti ne tik Italijoje, bet ir kitose ES šalyse, į kurias išvežama beveik 80 proc. visų eksportuojamų pieno produktų.
„Gali suveikti grandininė reakcija, pavyzdžiui, Vokietija ar Nyderlandai gali susidurti su pieno produktų realizacija Kinijoje, kuri europiečiams yra viena pagrindinių eksporto rinkų. Tuo tarpu paminėtos ES šalys yra tarp pagrindinių lietuviškų pieno produktų pirkėjų. Apskritai mūsų pieno pramonė yra labai priklausoma nuo eksporto rinkų“, – sako E. Simonis.
Naujosios Zelandijos pienininkai jau paskelbė, kad dėl koronaviruso Kinijoje kris pieno miltų eksportas. Naujoji Zelandija yra didžiausia pieno miltų eksportuotoja, kai Kinija – didžiausia pieno produktų importuotoja pasaulyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių3
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...