Quantcast

Kaip Baltijos jūrą paveiks dujų nuotėkis?

  • Teksto dydis:

Sprogimai „Nord Stream 1“ ir „ Nord Stream 2“ kelia papildomų klausimų. Kas bus mūsų Baltijos jūrai, kokį poveikį gali sukelti dujų likučiai, kurie veržiasi iš vamzdyno? Apie tai pokalbis su profesoriumi chemiku Albinu Žilinsku.

– Ar jus gąsdina žinia, kad dujos veržiasi ir dar visą savaitę gali veržtis Baltijos jūroje?

– Dujos kyla į viršų, jos mažai tirpios vandenyje. Gamtinių dujų pagrindas – metanas.

– Jos lengvesnės už vandenį ir kyla į viršų?

– Jos lengvesnės ir beveik netirpsta vandenyje. Baisiausia, jei ten kas nors numestų degtuką. Būtų panašus efektas kaip Vidurio Azijoje – skylė, iš kurios veržiasi dujos ir dega jau daugybę metų. Paviršiuje degtų tiek, kiek ištirpta dujų. Jų pagrindas metanas, etanas, propanas. Nežinia, kiek jos išvalytos, nes jose būna ir anglies dioksido, azoto, vandenilio sulfido. Visos ištirpstančios dujos vandens faunai ir florai kenkia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kokią žalą šios dujos gali padaryti Baltijos jūros gyvybei?

– Vandenyje oksidacija nevyksta, jos kyla į viršų ir garuoja į atmosferą. Kitas pavojingas reiškinys – šiltnamio dujų efektas. Šiltnamio dujos – pagrinde anglies dioksidas ir metanas. Neaišku, kiek laiko dujos veršis, sklendes turėtų uždaryti, kad nekiltų. Dėl poveikio gyvūnijai ir augmenijai gal labiau galėtų biologai pakomentuoti.

– Nustatyta saugumo zona – 5 jūrmylės. Ar Baltijos jūrai tai didelis plotas?

– Pakankamas saugumas. Nes jei kas nors praplauktų šalia ir mestų degtuką, būtų didelis sprogimas. Matyt, per tokį atstumą dujos išsisklaido ir tampa nebepavojingos.

– Ar ateityje dar galės tekėti dujos tais vamzdžiais? Ar įmanoma užlopyti tokias skyles?

– Nežinia, kokiame gylyje. Iš vieno galima iškelti, iš kito – jau ne. Yra visokių suvirinimo galimybių ir technologijų po vandeniu. Dabar nebent reikėtų uždaryti sklendes. Kitokio būdo nėra. Kol viskas neišsiverš, tol vyks burbuliavimas.

– Mokslininkai kalba, kad tai gali trūkti savaitę.

– Matyt, jie paskaičiavo dujotiekio ilgį, žino skersmenį, kokios konsistencijos.

Visos ištirpstančios dujos vandens faunai ir florai kenkia.

– Gyvūnija, jei papuola į tą zoną, neturi galimybės išlikti?

– Kas nors išliks, didžioji dalis žus turbūt. Vanduo nestabilus, ten pilna srovių ir gali nunešti. Mes nežinome.

– Ar chemine prasme tai momentinis efektas, ar gali turėti didesnių padarinių ateityje?

– Gamtinės dujos per kažkiek laiko išgaruos. Visą laiką iš visokių pūvančių organizmų skiriasi metanas. Kiekis dabar žymiai didesnis, bet išgaruos.

– Ar gali suaktyvinti šiltnamio efektą? Jos ardo ozono sluoksnį?

– Ne, jos dalyvauja. CO2 anglies dioksidas yra intertiškesnis, mažiau kinta, o metanas reaguoja su deguonimi, oksiduojasi, susidaro radikalų.

– Tai viskas gan gerai?

– Iki kitų metų tikrai išgaruos. Imtasi gerų saugumo priemonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skiep

skiep portretas
susals rusai be duju,ha ha ha.

Anonimas

Anonimas portretas
Feikas? Netikras paveikliukas?

Galėsim

Galėsim portretas
butuose pelėsinius grybus augint?
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių