- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl infliacijos ne vienam šiemet teko pakratyti piniginę. Kai piniginė tuščia – tenka skolintis. „Creditinfo“ atlikta analizė rodo, kad gyventojų skolos auga. Šiuo metu lietuviai skolingi daugiau nei 420 mln. eurų, nors dar gruodį įsiskolinimų buvo 12 mln. mažiau, praneša LNK.
„Tikrai norisi įspėti žmones galvoti apie tai, ar jie tikrai gali ir ar galės sumokėti paskui“, – perspėjo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Skaičiuojama, kad skolininkų skaičius šiuo metu siekia 150 tūkst. ir vidutinė skolos suma, tenkanti vienam žmogui, – daugiau nei 1 600 eurų. Beveik du trečdaliai skolininkų vėluoja atsiskaityti bankams, kredito unijoms, greitųjų kredito vartojimo ar lizingo bendrovėms, bendra tokių skolų suma viršija 300 mln. eurų. Beveik trečdalis – telekomunikacijų bendrovėms. Tačiau jų skolos palyginti nedidelės. Bendra suma siekia apie 13 mln. eurų. Telekomunikacijų bendrovės bene efektyviausiai tvarkosi su skolomis, mat gali tiesiog nutraukti paslaugos teikimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Jei žiūrime per komunalinį sektorių, jame matyti, kad auga tiek skolininkų skaičius, tiek nežymiai skolos vidutinė suma“, – pastebėjo A.Kačinskas.
Komunalinių paslaugų bendrovėms lietuviai skolinti 7,5 mln. eurų. „Vilniaus šilumos tinklai“ sako, kad skolininkų padaugėjo, bet nežymiai. Už šilumą skolingi apie 20 tūkst. vilniečių. Tačiau bendra įsiskolinimų sumą dėl pabrangusio šildymo išaugo penktadaliu.
„Didžioji dalis iš jų – 4,4 mln. – yra iki šešių mėnesių. Iš esmės, tai šviežia skola dėl paskutinio šildymo pabrangusio sezono“, – sakė Klientų aptarnavimo departamento vadovas Laurynas Jakubauskas.
„Vilniaus šilumos tinklai“ kaip ir praėjusį, taip ir ateinantį šildymo sezoną siūlys gyventojams išsidėstyti mokėjimus.
„Nebuvo populiari mūsų paslauga, tai labai keista. Didžioji dalis skolininkų tikrai galėjo teikti, susitarti ir išsidėstyti iki šešių ar netgi aštuoniolikos mėnesių mokėjimą“, – L.Jakubauskas stebėjosi, kad žmonės nelabai aktyviai naudojosi tokia galimybe.
„Tikrai gali būti, kad skolų portfeliai augs. Be abejo, vertinant ir skaičiuojant savo krepšelį, reikėtų įvertinti ateinančius rudens dalykus“, – akcentavo A.Kačinskas.
Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad šiuo metu 93 tūkst. gyventojų yra prisirinkę administracinių baudų, už kurias dar nesumokėjo 83 mln. eurų. Be to, anot inspekcijos, nors skolingų įmonių ir gyventojų daugėja, tačiau pradelstų sumokėti mokesčių suma, t.y. beveik 0,5 mlrd. eurų, perpus mažesnė nei pernai tuo pačiu metu. Antstoliai sako, kad jiems dabar pats darbymetis.
Reikėtų įvertinti ateinančius rudens dalykus.
„Privatiems asmenims ir valstybės institucijoms sugrąžinome apie 100 mln. skolų, t.y. apie 34 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.
Gyventojai į antstolius pastaruoju metu dažniau kreipiasi ir su prašymų išieškoti jiems priklausančius alimentus.
„Didelė infliacija lėmė, kad besikreipiančių išieškoti išlaikymą yra daugiau, nes tarpusavyje nesusitaria, žymiai padidėjęs išlaikymo dydis“, – naują tendenciją pastebėjo L.Lukšys.
„Creditinfo“ duomenimis, didžiausius įsiskolinimus šiuo metu turi Klaipėdos, mažiausius –Tauragės ir Utenos apskrities gyventojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės14
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...