Kada bus įvertintas mokytojas, gydytojas ir policininkas?

Vienos pagrindinių valstybės funkcijų yra užtikrinti jos piliečiams švietimo galimybes, saugumą ir sveikatos apsaugą, tačiau nuolat šnekama apie nemotyvuojančius šių sričių darbuotojų atlyginimus. Nepatenkinti darbo užmokesčiu streiką ne kartą skelbė mokytojai ir medikai. Ekspertai pastebi, kad šioms sritims Lietuva lėšų skiria pakankamai.

Ritasi protestų bangos

Pastaruoju metu viešajame sektoriuje dirbančių mokytojų, medikų ir gyventojų saugumą užtikrinančių pareigūnų nepasitenkinimas per mažais atlyginimais išsirutulioja į streikus ir protestus.

Neseniai dėl Vyriausybės planuojamo finansavimo švietimui viena didžiausių šalyje mokytojų profsąjungų pareiškė inicijuojanti mokytojų streiką. Planuojama, kad mokytojai į darbą galėtų neišeiti antroje lapkričio pusėje. Anot Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Vyriausybės atstovai šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo įvairioms priemonėms kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte papildomai numatyti tik 55,5 mln. eurų, ir tai esą pasityčiojimas. Politikai atremia, kad asignavimai švietimui dar gali keistis per kitų metų valstybės biudžeto svarstymus Seime.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. antrą ketvirtį vidutinis mokytojų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, siekė 877,6 euro, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu – 730,1 euro.

Pastarąjį kartą, 2018-ųjų pabaigoje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga dėl etatinio pedagogų apmokėjimo streikavo maždaug mėnesį.

2018 m. pradžioje mitingą organizavo ir Medikų sąjūdis, teigęs, kad būtina nedelsiant didinti gydytojų ir rezidentų atlyginimus, siekiant sustabdyti emigraciją. Nesulaukdami atlyginimų pakėlimo, šių metų birželį piketus rengė ir įkalinimo įstaigose dirbantys medikai. Statistikų teigimu, šių metų antrą ketvirtį gydytojų, dirbančių viešajame sektoriuje, vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, siekė 1 406,2 euro. Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu jis buvo 1 219,9 euro. Ekspertai pastebi, kad sveikatos apsaugos srityje egzistuoja bene didžiausia pajamų nelygybė.

Ugniagesiai taip pat neseniai paskelbė apie galimus būsimus streikus. Nors, kaip rodo apklausos, gyventojai ugniagesiais gelbėtojais pasitiki labiausiai, šie pabrėžia senkančią kantrybę, mat lėšų stinga ne tik sovietmečio technikai pakeisti, bet ir nestatutinių ugniagesių atlyginimams.

Išlaikyti tokį neefektyvų viešąjį sektorių yra brangu ir nebelieka galimybių mokėti motyvuojančią algą specialistams.

Klaipėdos rajono priešgaisrinė tarnyba yra teigusi, kad ugniagesių atlyginimai yra vos didesni už minimalų atlyginimą. Pasak ugniagesių profsąjungos, savivaldybių nestatutinių ugniagesių tarnyboms, daugiausia atlyginimams, šiemet trūksta 1,5 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerija teigė prašanti kitų metų biudžete ugniagesiams skirti daugiau pinigų. Taip pat planuojama optimizuoti priešgaisrinių tarnybų tinklą. Su Vyriausybe pasirašytas nacionalinis susitarimas nuo kitų metų pirmos grandies ugniagesiams didinti pareiginės algos koeficientą. Vien tam prireiks apie 4 mln. eurų.

Atlyginimais nepatenkinti ir policijos pareigūnai, tačiau šie, kitaip nei kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, streikuoti dėl didesnio uždarbio neturi galimybių. Vyriausybei kitų metų valstybės biudžeto projekte nenumačius papildomų pinigų policijai, ši teigia, kad vėl nepavyks įgyvendinti pažado pirminės grandies pareigūnams pakelti atlyginimų iki tūkstančio eurų, atskaičiavus mokesčius.

Viešojoje erdvėje teigiama, kad šiemet pirminės grandies policininkų alga vidutiniškai siekė 750 eurų. Vidurinės grandies pareigūnai vidutiniškai uždirba 900 eurų, aukštesnės grandies pareigūnai – 1,2 tūkst. eurų. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį vidutinis policijos pareigūnų darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, siekė 1 016 eurų. Po šiuo metu baigiamų vykdyti pareigūnų vertinimų, policijos pareigūnų vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, pakyla 75 eurais iki 1 091 euro.

Problema – ne lėšų stygius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos išlaidos, skirtos viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui (jų procentinė dalis BVP) praktiškai siekia ES vidurkį. Tad problema esą ne skiriamų išlaidų stoka, o jų panaudojimas.

"Skiriame santykinai tiek pat, tačiau mūsų specialistai skundžiasi ir grasina emigracija. Tai reiškia, kad viešasis sektorius valdomas neefektyviai: per daug tiesiogiai su paslaugų teikimu nesusijusių darbuotojų, o tam tikrose srityse ir pačių specialistų yra gerokai per daug. Tad išlaikyti tokį neefektyvų viešąjį sektorių yra brangu ir nebelieka galimybių mokėti motyvuojančią algą specialistams", – sakė ekspertė.

Tai, anot I.Genytės-Pikčienės, pagrindžia Lietuvos rodiklių palyginimas su kitų šalių situacija. Pavyzdžiui, 2017 m. duomenimis, vertinant valdžios sektoriaus išlaidų švietimui santykį su BVP, Lietuva skyrė 0,4 proc. daugiau nei vidutiniškai ES ir net 0,8 proc. daugiau nei Vokietija. Estija švietimui iš viso skiria santykinai daugiau nei Lietuva, tačiau nuo šios šalies atsiliekame tik pagal išlaidų dalis, skirtas pradiniam ir aukštajam mokslui. Pagal išlaidų dalį, tenkančią viduriniam mokslui, Lietuva Estiją smarkiai lenkia. Estija 2017 m. viduriniam ugdymui skyrė 1,4 proc. BVP, Lietuva – 1,7 proc.

Nepaisant to, kokybės rodikliai Lietuvoje prastesni. LLRI vyriausiosios ekspertės teigimu, Estija tarptautinio tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) švieslentėse visada rikiuojasi pačiame viršuje netoli Suomijos, Singapūro ir kitų pažangiųjų. Lietuvai tokie rezultatai tolimi.

Per daug specialistų

Kad efektyvumo trūksta, rodo ir mokytojui tenkančių vaikų rodiklis: Lietuva pagal šį rodiklį yra paskutinė ES šalių rikiuotėje – vienas mokytojas vidutiniškai moko 9,2 mokinius, o Estijoje šis rodiklis atitinka ES vidurkį (12,1).

"Išlaikydami perteklinį mokytojų skaičių neturime galimybių tinkamai jiems visiems mokėti. Dėl netinkamai valdomo mokyklų tinklo ir mokytojų nekompetencijos, dalyje mokyklų mokymosi procesas yra daugiau imitacija – tai rodo baigiamųjų rezultatų regioninė statistika. Liūdniausia, kad žemas atlyginimas nemotyvuoja pažangiųjų moksleivių ir studentų rinktis šių kertinių specialybių, ir tai programuoja prastą švietimo būklę ateityje", – pastebėjo I.Genytė-Pikčienė.

Prie neefektyvaus lėšų naudojimo, kaip pridūrė ji, prisideda ir mokyklų patalpų ploto perteklius, kurio priežiūra kainuoja. Švietimui Lietuva skiria didesnę BVP dalį nei vidutiniškai ES, viduriniam mokslui tenkančių lėšų dalimi lenkia net Estiją, bet bendras vienam mokiniui tenkančių lėšų kiekis esą yra mažesnis nei daugumoje ES šalių. Vadinasi, daug lėšų tenka švietimo sektoriaus tinklui išlaikyti ir ūkinei paskirčiai.

"Jau vien pastarąsias ūkio problemas išsprendus būtų galima reikšmingai sutaupyti. Be to, būtų nušauti du zuikiai – ir pinigų sutaupyta, ir atsirastų išteklių švietimo sektoriaus specialistams atlyginimus kelti bei reikalauti aukštesnių kokybinių rodiklių", – įsitikinusi I.Genytė-Pikčienė.

Panaši situacija, anot I.Genytės-Pikčienės, susiklosčiusi ir sveikatos apsaugos sektoriuje. Lietuvoje 2017 m. vienai lovai teko 152 gyventojai, ES – vidutiniškai 198, o Estijoje – 213. Lietuva sveikatos apsaugai skyrė 5,7 proc. BVP, kai, pavyzdžiui, Estija – 5 proc.

"Lietuvoje yra aukštas hospitalizacijos mastas, santykinai per didelis lovų skaičius ir neišnaudotos ambulatorinio gydymo galimybės. Gyventojų skaičius, tenkantis vienam gydytojui, taip pat yra gerokai didesnis Estijoje: ten vienam gydytojui tenka 517 gyventojų, o Lietuvoje – 291, – sakė LLRI vyriausioji ekspertė. – Gyventojų skaičius susitraukė, o gydymo įstaigų tinklas į šiuos pokyčius adekvačiai nesureagavo. Tai neefektyvu ir dėl tokio neefektyvaus sveikatos apsaugos tinklo išlaikymo neturime galimybių kelti atlyginimus specialistams."

Stebuklų tikėtis nereikėtų

Banko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat teigė, kad Lietuvoje viešojo sektoriaus finansavimas yra pakankamas ir netgi per didelis, palyginti su ES vidurkiu. Mažesnius, nei viešojo sektoriaus darbuotojai norėtų, atlyginimus, pasak pašnekovo, labiausiai lemia per didelis specialistų kiekis, ypač būdingas sveikatos apsaugos sistemoje.

Vis dėlto ekonomistas sakė nemanąs, kad atlyginimai viešajame sektoriuje yra dramatiškai maži. Jie, tiesa, pakilo tik neseniai: pokriziniu laikotarpiu atlyginimai privačiame sektoriuje augo ganėtinai sparčiai, o viešajame sektoriuje jie reikšmingiau didėjo tik 2018–2019 m.

"Jie buvo mažoki, bet dabar situacija pasikeitė. Tikėtis stebuklų ir nereikėtų – nebus taip, kad Lietuvoje mokytojas uždirbs 2 000 eurų, jei mūsų atlyginimų vidurkis bus 800 eurų. Tai yra utopija ir valdžia blogai daro, kad kuria atlyginimų penkmečio planus", – sakė ekonomistas.

Ž.Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad mokytojų atlyginimai dažniausiai yra lyginami su aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų vidutiniu darbo užmokesčiu. Anot jo, praktiškai nėra šalies, kur mokytojų atlyginimas būtų didesnis.

EBPO šalyse mokytojų atlyginimai sudaro nuo 50 iki 100 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų vidutinio darbo atlyginimo. 2017 m. Lietuvoje šis santykis siekė 90 proc.

Vis dėlto jis sutiko, kad sustygavus sistemą situacija būtų geresnė. Lietuva švietimo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui skiria net daugiau nei Suomija – atitinkamai 3,2 proc. ir 2,8 proc. BVP, tačiau šalyje vis dar esama paradoksalių situacijų.

"Valstybės kontrolė yra paskelbusi, kad vieno vaiko ugdymas mažesnėse kaimo mokyklose kainuoja penkis kartus daugiau nei vaiko ugdymas Vilniaus mieste. Kai yra toks neefektyvumas, susikuria paradoksali situacija, kai lėšų yra skiriama nemažai, o atlyginimo dydis yra santykinai nedidelis", – pastebėjo Ž.Mauricas.

Pajamų nelygybė ir korupcija

Ekonomistas taip pat ironizavo valdžios kalbas apie pajamų nelygybės mažinimą, kai ši problema plačiai išsikerojusi ir pačiame viešajame sektoriuje. Tarp dėstytojų pastebimi bemaž didžiausi nei bet kuriame kitame sektoriuje darbo užmokesčio atotrūkiai.

Anot jo, pradiniams dėstytojams paprastai mokamas mažesnis nei minimalus atlyginimas, kai aukščiausios kategorijos dėstytojai uždirba ganėtinai daug.

"Tad jei norima kovoti su pajamų nelygybe, pradėti galima nuo dėstytojų atlyginimų", – sakė Ž.Mauricas.

Sveikatos apsaugos sektoriuje situacija esą panaši – rezidentai vadinami XXI a. vergais, nes darbo sąlygos sunkios, o už darbą mokami centai.

Norint didinti atlyginimus viešajame sektoriuje, anot ekonomisto, svarbu, kad būtų sukurta, kiek įmanoma, skaidresnė atlyginimų sistema, taip pat motyvacinės priemonės. To, pašnekovų teigimu, dar pasigendama.

Sveikatos apsaugos sektoriuje rezidentai vadinami XXI a. vergais, nes darbo sąlygos sunkios, o už darbą mokami centai.

Pavyzdžiui, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė įsitikinusi, kad policijos pareigūnų atlyginimo sistemą reikėtų koreguoti, tačiau tam esą trūksta politinės valios. Anot jos, dabar atlyginimų didinimas priklauso nuo vadovų malonės.

Nors darbo užmokestis policijos sistemoje per pastaruosius metus padidėjo, priemonės to pasiekti, L.Soščekienės teigimu, tik sukėlė nesantaiką.

"Vienintelis teisės aktas, leidžiantis didinti pareigūnų darbo užmokestį, yra Vidaus tarnybos statutas. Statute numatyta galimybė didinti darbo užmokestį per kasmetinius ir neeilinius pareigūnų vertinimus. Įvertinus pareigūno darbą labai gerai, yra galimybė pakelti jo koeficientą nuo 0,5 iki 1,5 bazinio dydžio, kuris šiuo metu yra 173 eurai. Pareigūno darbas vertinamas labai gerai tada, kai jis pasiekia tam tikrų rezultatų, įvykdo nustatytas užduotis. Tačiau realybėje viskas vyko daug paprasčiau. Pirmiausia buvo labai gerai įvertinti jauni pareigūnai, visiškai neatsižvelgiant į jų darbo rezultatus. Jiems koeficientas pakilo bent 0,5 bazinio dydžio, kai didesnį darbo stažą turintys pareigūnai liko išvis nevertinti. Be to, kad jaunų pareigūnų atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, pasiektų 750 eurų, jiems buvo mokami pinigai už budėjimus namuose, nors iš tiesų niekas jų į darbą budėjimo namuose metu nekviesdavo. Taigi, sakykime, patrulių ekipaže dirba du policijos pareigūnai: vienas turi trejų metų, kitas – 20 metų darbo stažą. Vyresnis pareigūnas per savo gyvenimą užsidirbo tuos 750 eurų, o kitam, jaunam, tie 750 eurų mokami dirbtinai pakėlus koeficientą ir dar prirašius budėjimus namuose. Abu pareigūnai dirba labai gerai, bet vertinamas tik jaunesnis pareigūnas. Tokia neteisybė labai sukiršino kolektyvus", – pasakojo pareigūnų profesinių sąjungų federacijos vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Povilas mokytojas

Povilas mokytojas portretas
Sotus Karbauskis su Skverneliu alkanų mokytojų nemaitina.

To mokytojos dukra

To mokytojos dukra portretas
Kurioje mokykloje dirba tavo mama - tikrai norėčiau pas tokią mokytoją leisti savo vaikus. Nes dabar gimnazistas kontrolinius kiekvieno dalyko rašo tris kartus per pusmetį - taigi taisyti kasdien mokytoja tikrai neturi ką. O jeigu ruošiasi pamokoms tris valandas kasdien - tai turėtų būti super išskirtinės pamokos, kur vaikai išsižioję klauso. Bet tik dirbant pirmus metus sudėtinga pasiruošti, paskui juk rutina, tas pats per tą patį.Jei mokytojas kasdien 3 valandas ruošiasi rytdienai, matyt nelabai moka tą dalyką pats, tai natūralu, kad vaikų neišmokys.

Aš portretas
Problema ne pinigų trūkumas, o jų paskirstymas.Reikia mažinti mokyklų ir mokytojų skaičių vietovėse, kur mažai mokinių.Nereikės išlaikyti tuščių pastatų, nereikės mokėti atlyginimų mokytojams, dirbantiems su 5 vaikais ,visiems likusiems galima bus pakelti atlyginimą. Mokytojai nėra kažkokie neliečiamieji, juos irgi galima atleisti, kaip ir kitus, jei yra perdaug. Tie dirbtiniai pritempimai prie etatų tuščiai eikvoja pinigus.
VISI KOMENTARAI 55
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių