K. Navickas: būtina išsaugoti natūraliai žydinčias pievas

Siekia bendradarbiauti

K. Navickas tęsia susitikimus su įvairiais šalies ūkininkais. Vizitų metu siekiama išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos ūkiai, kaip būtų galima jiems padėti. Taip pat svarbu nuolat gerinti lietuviško maisto kokybę, tačiau ir neprarasti darnos su gamta.

Šį kartą ministras apsilankė Kauno rajone, Akademijoje esančiame prof. A. Amšiejaus ūkyje, ir su gamtos žinovu diskutavo apie bitininkystės problemas. Viena tokių – Lietuvoje mažėja natūraliai žydinčių pievų, tad tai mažina visos ekosistemos bioįvairovę. Be to, iš žydinčių pievų bičių atneštas nektaras ir pagamintas medus yra kokybiškesnis, turintis daugiau naudingųjų savybių nei iš agrarinių laukų. Tačiau dabar nemažai pievų yra sunaikinama.

„Susitikimų su tokiais žmonėmis kaip A. Amšiejus metu galime atrasti daug minčių, kaip išsaugoti natūraliai žydinčias pievas ir ganyklas. Ieškant kompromiso su ūkininkais, mes turime kalbėti ir apie vabzdžius, kurie apdulkina augalus, ir apie maisto produktų kokybę bei ekosistemos įvairovę, nes visa tai rodo mūsų agrarinio ūkio sveikatą, o kartu tai atspindi ir sveiko maisto užtikrinimo galimybes. Natūralios pievos yra ne tik bitininkų, bet ir visos visuomenės interesas“, – dėl ko svarbu tiesiogiai bendrauti su ūkininkais ir iš pirmų lūpų išgirsti, kaip galima pagerinti visą sistemą, susitikimo metu kalbėjo K. Navickas.

„Labai vertinu, kad susitikome su ministru. Su tokiais žmonėmis, kurie rūpinasi žeme ir yra arčiausiai jos, reikia pasišnekėti, nes jie žino labai daug tiesų. Tas, kuris valdo didelius ūkius, jau turi kitų interesų, jam gali labiau rūpėti pievų plotus mulčiuoti. Tačiau jei žolė paliekama, ji pradeda pūti, tai tampa tikru rojumi erkėms, nyksta įvairovė“, – kalbėjo A. Amšiejus.

Natūralių pievų nauda

Natūralios pievos atsiranda upių slėniuose, pietiniuose šlaituose ar skurdžiame dirvožemyje. Tokių pievų šalies teritorijoje nėra daug, tačiau, kooperuojantis su bitininkais, kurie taip pat iš jų gauna naudos, tokius natūralius plotus būtų galima padidinti.

„Jei yra užsėta pieva, po kelerių metų galima ją pagerinti, taip atsiras daugiau žydinčių augalų. Taip išliks ir dobiliukai, galima pasėti ir kiškio ašarėlių, žiognagių, varnalėšų, tai jau bus žydinti pieva. Tradicinėje žemdirbystėje tokie augalai yra piktžolės, bet pievoje jie labai vertingi. Natūraliose pievose turime ieškoti vabzdžių, kurių mes negalime valdyti. Vabalų įvairovė leidžia turėti balansą, sveiką ekosistemą, kurioje taip sparčiai nesiveisia kenkėjai. Nereikia nei chemikalų, gamta tada pati natūraliai tvarkosi“, – apie natūralių pievų svarbą aiškino A. Amšiejus.

Gamtininkas ir ūkininkas yra ištyrinėjęs Lietuvos pievas ir gali pasakyti, kokiame regione kokie augalai auga, kokia jų įvairovė. „Lietuvoje vidutiniškai iš vieno pievos hektaro turima apie 15–20 kg nektaro. Vaiskrūmiai, medžiai žydi vos savaitę ar dvi, o iš pievų tiek bitės, tiek kiti vabzdžiai maisto gauna nuolat. Tokio pievų medaus kokybė yra visai kitokia ir su niekuo nepalyginama“, – kalbėjo ilgametis bitininkas.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 tūkst. bičių šeimų, tačiau, padidinus natūralių pievų plotus, būtų galima pamaitinti dvigubai daugiau. Be to, jau dabar lietuviško medaus kokybė yra ypač vertinama, nes medus turi naudingųjų savybių bei nėra toks užterštas pesticidais, kaip kitose šalyse. Todėl jei būtų daugiau natūraliai žydinčių pievų, galėtume turėti ir daugiau kokybiško medaus.

Bitininkystės problemos

A. Amšiejus turi apie 200 bičių šeimų, kurios gyvena įvairiuose Lietuvos regionuose, tad bitininkas gali pasiūlyti skirtingų medaus rūšių. Jis taip pat augina bičių motinėles, dauguma jų parduodamos kitose šalyse. Turėdamas ilgametę bitininkystės patirtį, A. Amšiejus ja dalijasi su studentais, o ministrui K. Navickui papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria bitininkai.

Svarbu: natūralios pievos yra puikus bičių maisto šaltinis, todėl būtina didinti jų plotus, o kartu taip gerinti ir medaus kokybę. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak jo, ministerija turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog kai kurios bitininkams skirtos programų paraiškos yra vertinamos kur kas ilgiau, nei paliekama laiko įgyvendinti patį projektą. Kyla ir kitų neaiškumų, kurie neprisideda prie tvarios bitininkystės kūrimo.

„Europos Sąjunga skaičiuoja, kiek bitė atneša naudos iš hektaro, tačiau bitininkystė yra kitokia ūkininkavimo šaka, tad ją netikslinga taip pat skaičiuoti. Išmokos turėtų būti susietos su produkcija. Dar viena problema yra tai, jog Lietuvoje niekas nemoko bitininkystės. Palikta tik viena paskaita agronomams, bet nėra susieta su biologine kryptimi“, – dėmesį atkreipė A. Amšiejus.

Ministerijos parama

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia įgyvendinti rėmimo programą, kuria būtų suteikiama parama ūkininkams, saugantiems natūralias pievas. Tikimasi, kad startavus tokiai rėmimo programai ir bitininkai galės gauti papildomą paramą, kuri leis užtikrinti kokybiškus plotus, kur bitės gali laisvai skraidyti ir gaminti kokybišką medų.

ŽŪM, siekdama padėti bitininkams, yra numačiusi ne vieną paramos priemonę – bitininkai galėjo gauti paramą, įgyvendindami Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. priemones (naujieji bitininkai gali teikti paraiškas įsikūrimo programose. Ši parama padeda bitininkams įsigyti inventorių, pagerinti bičių laikymo sąlygas), dalyvauti Nacionalinėje žemės ūkio ir maisto kokybės sistemoje. Iš nacionalinio biudžeto kasmet teikiama pagalba ir už papildomą bičių maitinimą (už cukrų). Be to, nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Lietuvoje įgyvendinamos Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui trejų metų trukmės programos. Ši parama yra labai reikšminga: ji leido kelti bitininkų kvalifikaciją, pagerinti bičių šeimų sveikatingumą, kryptingai ir sistemingai naikinant jose erkes, suteikė galimybę įsigyti specialius bičių avilių gabenimo įrenginius, avilius ir atlikti daugelį kitų svarbių darbų. Taip pat galima pasinaudoti parama medaus kokybės tyrimams kompensuoti. Kaip antrino A. Amšiejus, jis ir pats per šią programą buvo gavęs paramą ir ji padėjo gauti Lietuvos bitininkų sąjungos patvirtintą kokybės ženklą su specialiu registracijos numeriu. Šis ženklas užtikrina, jog medus atitinka aukščiausius standartus.

„Šios priemonės veikia, bet jos yra daugiau skirtos pačiai bitininkystės pradžiai. Naujoji programa leis dar labiau pagerinti medaus kokybę iš natūralių pievų. Be to, natūralios pievos yra mūsų biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio dalis. Taip gaunama dviguba nauda. Dabar yra labai tinkamas metas rengti naują programą, nes kaip tik šiemet yra ruošiama būsimos finansinės perspektyvos programa, tad būtina atrasti kuo daugiau naudų ir tokias programas daryti prioritetinėmis. Siekiame, kad parama ūkininkams būtų tikslinė ir teiktų kuo daugiau naudos“, – pažymėjo K. Navickas.