- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Komentuodamas trečiadienį Vyriausybės su Nacionaliniu oro taršos planu patvirtintą sprendimą skirti 1000 eurų siekiančią kompensaciją už taršaus automobilio atsisakymą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sakė, kad motyvacinė priemonė pasirinkta atsižvelgus į tai, dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai naudoja automobilius.
„Vakarų šalyse žmonės automobilius dažniausiai perka pramogai, savo pasaulėžiūrai plėsti, susiekimui, o pas mus žmonės automobilius turi dažniausiai tam, kad įgyvendintų pagrindinį savo tikslą – nuvyktų į darbą, parvyktų, nes viešojo transporto tinklai, ypatingai regionuose, yra mažai išvystyti, ir matome dideles spragas“, – DELFI TV laidoje „Delfi diena“ sakė ministras.
Jo teigimu, jei būtų įvestas mokestis taršiems automobiliams, tokia priemonė greičiausiai būtų neefektyvi, nes keliasdešimt eurų siekianti suma nepaskatintų žmonių atsisakyti automobilio ar rečiau juo naudotis.
Reikia pirmiausia motyvuoti žmones.
Pasak jo, 1000 eurų kompensacija yra tik viena iš priemonių, galinčių padėti žmonėms atsisakyti taršių automobilių, kita – savivaldybėms skiriama motyvacija dėl galimo draudimo įvedimo automobiliams, kuriuo būtų tam tikru metu uždrausta įvažiuoti į miestų centrus.
„Mes jų (mokesčių – ELTA) nenuleidinėjame iš viršaus, neliepiame savivaldybėms, jos taip pat gaus motyvacinę priemonę“, – teigė K. Mažeika.
Jis pridūrė, kad visos priemonės, kurios yra įvedamos per prievartą, duoda atvirkštinį variantą. Pirmiausia, pasak jo, reikia motyvuoti žmones.
„Reikia pirmiausia motyvuoti žmones (...), o jeigu nesuveiks, planas turi būti peržiūrimas kas ketverius metus, tada bus galima ieškoti bizūno, bet manau, kad tai yra primas žingsnis, ir žmonės tikrai tą supras“, – teigė ministras.
Komentuodamas, kokie automobiliai bus laikomi taršiais, ministras sakė, kad tie, kurie bus žemiau „Euro 5“ ar „Euro 6“ klasės, senesni nei 2009 m. ir taip pat bus atsižvelgta į jų naudojamų dujų sudėtį.
Vis dėlto K. Mažeika akcentavo, kad pagrindiniai dalykai vis dėlto bus nuspręsti atsakius į visus klausimus ir suderinus su visuomene.
Tuo metu, kaip pažymėjo ministras, iš viso 4 metų laikotarpiui, per kurį bus įgyvendinamas šis planas, skirta 240 mln.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį parengė Aplinkos ministerija.
Kaip posėdžio metu teigė aplinkos ministras K. Mažeika, pagrindiniai sektoriai, į kuriuos orientuotas šis planas, yra transporto, šilumos gamybos, žemės ūkio, naftos perdirbimo, saugojimo ir paskirstymo.
Planas bus teikiamas Europos Komisijai (EK). Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių.
Kaip ELTA jau rašė, Vyriausybė šiam planui pritarė kovo 10 d. vykusiame pasitarime. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis jame klausė aplinkos ministro, kokios kompensacijos plane numatytos gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių.
Aplinkos ministras K. Mažeika atsakė, kad kompensacija per pirmąjį etapą galėtų siekti apie tūkstantį eurų.
„Bendrai numatyta suma visai priemonei yra 30 mln. eurų. Ministerijoje diskutavome ir, manau, kad turėtų būti apie 1 tūkst. eurų (kompensacija – ELTA), kad žmones pirmame etape motyvuotume“, – sakė K. Mažeika.
Planas EK turėjo būti pateiktas dar balandžio 1 dieną, dėl vėlavimo prieš Lietuvą gali būti pradėtos teisminės procedūros.
Nacionalinio oro taršos mažinimo plano tikslas – apriboti nacionaliniu mastu iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamą į aplinkos orą sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, kietųjų dalelių ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekį, siekiant įgyvendinti Lietuvai iškeltus iki 2020 m. ir 2030 m. tikslus, taip pat siekiant valdyti iš antropogeninių taršos šaltinių išmetamų kitų oro teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamas 1990 m. išmestas kiekvieno jų kiekis.
Pernai liepą AM pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Premjeras S. Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.
Šių metų kovo 1 d. AM Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.
Planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir gali būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...