Quantcast

Problema – ne aukštos kuro kainos, o negebėjimas gyventi be savo automobilio?

  • Teksto dydis:

Karas Ukrainoje ir rekordinė infliacija toliau kelia kuro kainas. Vairuotojai už benziną moka jau daugiau nei du eurus ir dešimt centų, tačiau panašu, kad gyventojų nuo kelionių automobiliu tokios kainos neatbaido. Kur kas rimtesnė situacija Jungtinėse Valstijose. Benzinui pabrangus, Amerikos vairuotojai priversti atsisakyti kelionių ir taupyti, praneša LNK.

„Į darbą aš ir anksčiau dažnai eidavau pėsčia, nes nėra labai toli, bet kelionių tai tikrai neatsisakau – darbo reikalais reikia važinėti, tai ką darysi“, – sakė degalinėje kalbinta moteris.

„Darbas–namai ir į sodybą. Viskas. Anksčiau ir prie jūros, ir visur“, – sakė kita pašnekovė.

„Kai reikia, tai ir važiuoji. Kol kas dar galima gyventi, svarbu, kad Ukrainai būtų geriau“, – šypsojosi kalbintas vyras.

Tačiau kiek kitokios nuotaikos JAV. Kalifornijoje galonas benzino yra daugiau nei 3 litrai ir kainuoja beveik 10 dolerių. 

„Daug dalykų aš dabar nedarau, nes turiu susimokėti už kurą. Mažiau maisto, mažiau pramogų, nes reikia kuro, kurio reikia vykti į darbą“, – sakė amerikietis.

JAV rekordinė – beveik 9 proc. – infliacija. Dar prieš karą galonas benzino atsėjo mažiau nei 4 dolerius, dabar kaina – 2,5 karto didesnė.

„Dabar jau tenka galvoti apie kurą, turi spręsti, ar verta kažkur važiuoti, ar ne. Tam reikia papildomų pinigų. Pinigų reikia ir pramogoms, bet tada galvoji, kad reikia ir kuro, todėl tenka viską permąstyti“, – kalbėjo kitas degalinėje kalbintas amerikietis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kalifornijoje gyventojai pilnam bakui kuro išleidžia daugiau nei 100 dolerių.

„Mes nenorime važiuoti toli, nenorime naudotis automobiliu per dažnai, nes tai – bereikalingas kuro švaistymas“, – sakė vietinė.

Ekspertai sako, kad kuro kainos JAV lenkia visus iki šiol buvusius rekordus.

Mes ir toliau matysime pasiūlos mažėjimą.

„Tai didžiulis kilimas nuo tų kainų, kurios buvo vos prieš kelis mėnesius, kai valstybės vidurkis siekė vos 4 dolerius už galoną. Šiandien to nebėra. Jau viršijome 5 dolerius už galoną“, – komentavo kuro kainų ekspertas Patrick De Haan.

Analitikai įspėja, kad tai – dar ne pabaiga. Kuro kainos dabar tokios nestabilios, pasak ekspertų, net mažiausias pokytis, kaip uraganas ar naftos perdirbimo gamyklų užsidarymas gali jas iššauti į viršų.

„Tai tik mažėjančios pasiūlos ir didėjančios paklausos klausimas. Tai kelia kainų vidurkį. Kaip matome, mes ir toliau matysime pasiūlos mažėjimą“, – tvirtino P. De Haan.

Kuro kaina už galoną Kalifornijoje bene didžiausia iš visų valstijų. Kitose kainos keliais doleriais mažesnės, tačiau viršija iki karo buvusias kainas.

Ne tik JAV, bet ir Didžiojoje Britanijoje kuro kainos siekia beveik 2,5 svaro už litrą. 

A. Kupšys ragina investuoti į žaliąją ekonomiką

Taupydami lietuviai atsisako kai kurių kelionių, renkasi viešąjį transportą.

„Turbūt daugelis keliauja mažiau, nes skaičiuoja kiekvieną eurą, o kiti galbūt ir persėda į tą viešąjį transportą, kuris Lietuvoje egzistuoja, nėra blogai išvystytas, ypač didesniuose miestuose“, – kalbėjo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.

Geresnis būdas pasirūpinti yra ne kaip nors glaistyti tas kuro kainas, bet kaip tik investuoti į būdus, kurie leistų žmonėms pasiekti jų darbo vietas prieinama kaina.

Anot K. Kupšio, problema – ne aukštos kuro kainos, o lietuvių negebėjimas gyventi be asmeninės transporto priemonės. Vietoj priemonių kuro kainoms mažinti, reikėtų investuoti į viešąjį transportą, siūlė jis.

„Reiktų klausti mūsų, kaip mes prisigyvenome iki tokios situacijos, kad taip smarkiai pamėgome tą asmeninę transporto priemonę ir galiausiai sunaikinome dažną visuomeninį transportą, ypač atokesnėse vietovėse. Dabar yra geras metas pergalvoti tokias strategijas. Mes turime pasirūpinti, kad tie žmonės, kurie jaučia problemą nukakti iš vienos vietos į kitą dėl aukštų kuro kainų, neliktų užribyje. Galbūt geresnis būdas pasirūpinti yra ne kaip nors glaistyti tas kuro kainas ir mažinti akcizus, mažinti PVM, bet kaip tik investuoti į būdus, kurie leistų žmonėms pasiekti jų darbo vietas prieinama kaina. Tai yra pirmiausia viešasis transportas“, – aiškino K. Kupšys.

Seimas, priimdamas sprendimus, turėtų vienyti valstybės piliečius, o ne juos atskirti, sakė pašnekovas.

„Čia yra politinės valios klausimas. Jeigu mes paneigiame tą viešąją gėrybę ir sakome, kad kiekvienas tegu su problema dorojasi savaime, tai mes turėsime tik dar vieną postūmį, kad žmonės tampa individais, kovoja dėl vietos po saule, neturi bendrų dalykų ir turi visus kitus, su tuo susijusius dalykus, kaip demokratijos erozija, nenoro ginti savo šalį reiškinius. Iškilo problema – kuras brangus. Pasižiūrėkime, ką galime padaryti bendruomenėje. Aš žinau kuo puikiausių projektų, kurie yra bandomi JAV ir atokesniuose Europos regionuose. Žmonės kooperuojasi ir ieško bendrų sprendimų. Retai gyvenama valstija JAV šiaurėje turi bendruomenę, kuri sprendžia tą pačią problemą jau daugelį metų. Jie sugalvojo, kad jiems reikia vietinio bendruomeninio taksi. Yra grafikas, tam tikri užsakymai, galima telefonu išsikviesti ir jie dalijasi tuo automobiliu, išlaiko jį, tas išlaidas pasidalija daugybė šeimų“, – pasakojo K. Kupšys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europoje tokios praktikos nėra taikomos, nors galėtų.

„Vienas airis bandė pasakyti, kad pas mus neva per žemas gyventojų tankumas, bet kaip tik, jeigu per žemas tankumas, tai yra gera išeitis. Čia yra noro, idėjų ir pradinio kapitalo klausimas. Čia savo vaidmenį galėtų atlikti tiek savivaldybės, tiek seniūnijos, tiek patys bendruomenėje gyvenantys žmonės. Mes pernelyg įpratome gyventi su visišku patogumu, kai automobiliu gali nuvažiuoti nuo durų iki durų ir tada be abejo prisiimi visas to automobilio išlaikymo išlaidas“, – aiškino K. Kupšys.

Ukraina šiuo metu susiduria su ekologine krize, nes dėl Rusijos pradėto karo į aplinką patenka milžiniški kiekiai teršalų. Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, bandoma pereiti prie tvaresnės energijos – statoma daugiau saulės kolektorių, vėjo jėgainių, benzininiai automobiliai keičiami į elektrinius. Tačiau toks ekologiškas gyvenimo būdas prieinamas ne visiems.

„Suskirstykime suinteresuotus žmones į keletą sluoksnių. Turtuoliai pasirūpina savimi, jų krizės neliečia tiek, kiek vargingiau gyvenančių. Jie turi ir saulės energiją, ir elektromobilį, ir gali sau leisti tas išaugusias kuro kainas. Suprantama, kad jiems mes padėti neprivalome. Vidutiniam sluoksniui reikia suteikti galimybes rinktis mažiau kuro naudojančias transporto priemones. Kalbant apie pačius vargingiausius, reikia ieškoti priemonių, kaip pagerinti viešojo transporto prieinamumą, kaip sukurti modelius, kad iš atokių vietovių galėtų pasiekti ir, aišku, visa ta socialinė parama“, – kalbėjo K. Kupšys.

Vienintelis aktorius ekonomikoje, kuris tikrai pasidžiaugtų akcizo kainų sumažinimu, būtų naftos perdirbimo bendrovė.

Anot pašnekovo, valstybė, taikydama priemones kuro kainai mažinti, dar labiau pakenktų pati sau, o iš to pralobtų tik naftos verslas.

„Staiga sumažins akcizą ir PVM ir mes visi tapsime išgelbėti nuo aukštų kuro kainų, bet valstybė pati neteks gausybės milijonų eurų, kurių reikia kitoms priemonėms – ekonomikos „žalinimui“, investavimui į „švarią“ energiją ir pan. Nekenkime patys sau. Vienintelis aktorius ekonomikoje, kuris tikrai pasidžiaugtų tokiu akcizo kainų sumažinimu, būtų naftos perdirbimo bendrovė. Pagalvokite apie keletą skaičių: pernai „Orlen Lietuva“ gavo 73 mln. eurų pelno, o šiemet, vien tik per pirmą ketvirtį, gavo maždaug 110 mln. eurų. Jeigu „Orlen Lietuva“ varys tokiu pat tempu, šių metų gale jos pelnas jau bus septynis kartus didesnis nei pernai. Visada kažkas iš tos krizės išlošia“, – komentavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvis

Lietuvis portretas
Reikia sutikti su straipsniu. Lietuviai verkia dėl kuro kainų, bet ir toliau visur važinėja visur po vieną. Ir nereikia verkti dėl nepasiekiamo VT. Dauguma lietuvių gyvenam miestuose ar miesteliuose, kuriuose važiuoja VT arba didžioji dalis paslaugų pasiekama pėsčiom.

Perfrazuokim

Perfrazuokim portretas
Problemma Ne aukštos maisto kainos o negebejimas gyventi ant kruopu dietos.

pensininkė

pensininkė portretas
atrodo viską sprendžia tik Vilniaus ribose deja yra ir mažesni miesteliai kaimai kuriems iki parduotuvės keli km. kad ir priemiestis o autobusas važiuoja per val 1 kartą tai jei nespėjai sėdi ir lauki valandą , manau kad nenormalu jei to viešo transporto reikia laukti valandą tai todėl ir yra daug automobilių nes laikas pinigai o sėdėdamas stotelėje pinigų neuždirbsi , kur patogumas , žmonės mažins išlaidas maistu ar renginams bet automobilio atsisakys tik paskutiniu atvėju
VISI KOMENTARAI 16

Galerijos

Daugiau straipsnių