- Margiris Meilutis, Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Danmink“ ūkyje užmigdoma 3 tūkst. audinių, kailius saugos šaldikliuose
-
„Danmink“ ūkyje užmigdoma 3 tūkst. audinių, kailius saugos šaldikliuose
-
„Danmink“ ūkyje užmigdoma 3 tūkst. audinių, kailius saugos šaldikliuose
-
„Danmink“ ūkyje užmigdoma 3 tūkst. audinių, kailius saugos šaldikliuose
-
„Danmink“ ūkyje užmigdoma 3 tūkst. audinių, kailius saugos šaldikliuose
-
„Danmink“ ūkyje užmigdoma 3 tūkst. audinių, kailius saugos šaldikliuose
-
„Danmink“ ūkyje užmigdoma 3 tūkst. audinių, kailius saugos šaldikliuose
Trečiadienį Jonavos rajone veikiančiame audinių ūkyje „Danmink“, kuriame koronavirusas nustatytas tiek gyvūnams, tiek darbuotojams, pradėtas didesnio masto žvėrelių migdymas, jų palaikai bus laikomi šaldikliuose, taip tikimasi galimą virusą sunaikinti, o kailius išsaugoti ir vėliau panaudoti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis BNS sakė, kad pirmąją dieną turėtų būti užmigdyta apie 3 tūkst. audinių.
„Šiandien (trečiadienį) prasideda jau žvėrelių migdymas, prasidės šiek tiek didesnis migdymas jų, kailiams. Pirmam etapui planuojama užmigdyti apie 3 tūkst. audinių“, – sakė jis.
Iš viso ūkyje šiuo metu yra apie 59 tūkst. audinių, priklausančių „Danmink“ ir „Vilkijos ūkiui“. Apie 40 tūkst. jų ketinama užmigdyti ir panaudoti kailiams.
Pirmam etapui planuojama užmigdyti apie 3 tūkst. audinių.
M. Masiulio teigimu, audinių palaikai bus laikomi šaldikliuose kelias ar keliolika savaičių, per kurias virusas turėtų žūti. Šiuo sprendimu taip pat siekiama užtikrinti greitesnį žvėrelių naikinimą bei apsaugoti jų kailius diriančius žmones nuo galimo užsikrėtimo.
„Kol kas buvo sutarta taip, kad pirmam etape yra maksimaliai vykdomas žvėrelių migdymas, jie būtų dedami į šaldiklius, nelupant jų kailių. Tam, kad pagreitintume ligos likvidavimo procesą ir, kad sumažintume riziką, kuri galėtų kilti tiesiogiai kontaktuojant su šiais užmigdytais žvėreliais“, – aiškino VMVT specialistas.
„Ant kailių jis (virusas) gali išsilaikyti tik apie savaitę, o toliau vykdant perdirbimo procesus, džiovinant ar veikiant chemiškai, virusas apskritai yra sunaikinamas“, – pridūrė jis.
M. Masiulis taip pat pasakojo, kad bus imami kailiams užmigdytų žvėrelių kraujo mėginiai ir tarnyba tikrins, ar jie buvo persirgę koronavirusu, ar buvo sergantys, tačiau besimptomiai, ar visai nesirgo.
Dėl kailių panaudojimo VMVT ketina spręsti vėliau, prieš tai į Pasaulio sveikatos organizacijos laboratoriją bus siunčiami nuo viruso nugaišusių audinių ir užsikrėtusių darbuotojų mėginiai, taip bus bandoma nustatyti viruso kilmė.
„Tai yra, bus žiūrima, kas ką užkrėtė“, – sakė M. Masiulis.
Koronavirusas šiame ūkyje nustatytas praėjusią savaitę, pirmadienį Jonavos rajone dėl to įvesta ekstremalioji situacija, jai vadovauti pavesta VMVT Jonavos skyriaus vadovei D. Šutovienei.
Anot M. Masiulio, nuo pat koronaviruso nustatymo ūkyje yra įvesti griežti apribojimai, kuriuose kontroliuoja VMVT specialistai, o žvėreliai yra naikinami pagal iš anksto sudarytą planą.
„Čia tikrai nėra palikta taip, kad patys ūkio savininkai galėtų spręsti ką daryti ir kaip daryti, kadangi yra labai detalus planas – nuo kurių stoginių, nuo kurių sekcijų pradėti gaišinimą, su tikslu sunaikinti žvėrelius, kaip kontaktinius, nuo kurių sekcijų pradėti žvėrelių migdymą kailiams, tam, kad užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui“, – sakė jis.
Per antradienį ūkyje nuo koronaviruso nugaišo ar dėl artimo kontakto su nugaišusiais buvo užmigdyti 359 žvėreliai. Pasak M. Masiulio, šie skaičiai kol kas nelabai skiriasi nuo ankstesnių dienų – pirmadienį tokių žvėrelių buvo 324, sekmadienį – 356.
Tarnyba tikisi, kad didesnis žvėrelių naikinimas kailiams gali prisidėti prie ligos plitimo mažėjimo.
„Tikimės, kad bus daugiau eliminuota ligai jautrių gyvūnėlių ir stebėsime tą gaišimų kreivę, ar ji kils, ar ji kaip tik mažės“, – sakė VMVT specialistas.
Koronavirusas praėjusios savaitės pabaigoje patvirtintas ir dar vieno ūkio Radviliškio rajone dviems darbuotojoms. Bendrovės „Šiaurės lapė“ direktorė BNS teigė, jog šiame padalinyje laikytos visos 50 tūkst. audinių užmigdytos jau penktadienį, ji patikino, kad tai atlikta ne dėl koronaviruso plitimo, o dėl įprasto proceso – žvėreliams sulaukus reikiamos brandos.
VMVT duomenimis, ūkyje Radviliškyje koronavirusu užsikrėtė tiesioginio kontakto su gyvomis audinėmis neturintys darbuotojai.
Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.
Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso tirtos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose nustatyta šio viruso protrūkių.
Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę turi tarnybai pateikti duomenis apie nugaišusias audines. Be to, Lietuvoje lapkričio viduryje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kur nustatyta viruso protrūkių.
VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.
Jonavos rajono fermose koronavirusas pasiglemžė 2,5 tūkst. audinių
Jonavos rajono Vilkijos ūkio ir jo valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose koronavirusas pasiglemžė jau 2,5 tūkst. audinių, pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovas.
„Šiai dienai yra nugaišusių ir įtariant užsikrėtimus nugaišintų beveik 2,5 tūkst. audinių. Tai (audinių migdymas – BNS) daroma, kad sumažintų viruso išskyrimą kitoms audinėms“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Pasak jo, šiuose ūkiuose ketinama kailiams užmigdyti po 4,5 tūkst. žvėrelių kasdien, o iš viso tam leista panaudoti apie 30 tūkst. žvėrelių. Spendimai, ar jų kailis tinkamas apdirbti, būtų priimami vėliau.
Vilkijos ūkio ir jo valdomo kito audinių ūkio „Danmink“ fermose buvo auginama apie 59 tūkst. audinių. Fermose dirba 18 žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą2
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...