Quantcast

J. Narkevičius: streikai Baltarusijoje kol kas nedaro įtakos uostui, geležinkeliams

Baltarusijoje streikuojant kai kurioms valstybinėms gamykloms, kurių veikla susijusi su Lietuva, nei Klaipėdos uostas, nei „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas nepajuto neigiamos įtakos jų veiklai, sako susisiekimo ministras.

Anot Jaroslavo Narkevičiaus, tiek uostas, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu dirba įprastai.

„Grėsmių arba situacijos į neigiamą pusę pasikeitimų nėra, srautai juda įprasta tvarka, uostas dirba įprastu režimu. Geležinkelių darbo intensyvumas nemažėja, galime pasakyti, kad net daugėja. Kažkokių grėsmių mes nematome“, – po susitikimo su įmonių vadovais žurnalistams penktadienį sakė J. Narkevičius.

Jo teigimu, Baltarusijos įmonės, kurios yra svarbios „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui, šiuo metu „praktiškai nestreikuoja“. Tačiau, ministro žiniomis, streikų pradžioje eksportui per Klaipėdą buvo panaudotos trąšų atsargos. 

„(Gamyklos – BNS) praktiškai nestreikuoja, tai yra esminis dalykas, kai pirmomis dienomis buvo streikų grėsmė, buvo panaudotas trąšų vežimo rezervas. Jis keletą dienų buvo naudojamas, pagal mūsų informaciją“, – teigė ministras.

J. Narkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška ir Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigė, kad net jeigu Baltarusija norėtų panaudoti ekonominius svertus kaip kerštą Lietuvai už opozicijos palaikymą, šaliai eksportuoti produkciją per kitus Baltijos jūros uostus būtų ekonomiškai nenaudinga.

„Krovinių nukreipimas į Latvijos ar Rusijos uostus nebūtų perspektyvus“, – sakė susisiekimo ministras. Jis taip pat teigė iš Baltarusijos valdžios atstovų nesulaukęs signalų apie galimą krovinių nukreipimą.

M. Bartuškos teigimu, būtų sunku įsivaizduoti kitą kryptį nei Klaipėda, kuri Baltarusijos įmonėms būtų tokia efektyvi.

„Faktas, kad kitos kryptis, tikėtina, būtų brangesnės nei Klaipėdos kryptis. Darbas į Klaipėdą yra operatyvus, išdirbtas, efektyvus. Man būtų sunku įsivaizduoti kitą krypti, kuri būtų tokia efektyvi kaip Klaipėdoje“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Jo teigimu, baltarusiškų krovinių „Lietuvos geležinkeliai“ per metus perveža apie 18-19 mln. tonų, o bendras jų srautas siekia apie 50 mln. tonų. Vien iš baltarusiškų krovinių bendrovė gauna apie 100 mln. eurų pajamų.

M. Bartuška teigė, kad geležinkeliai gali prisitaikyti ir prie mažesnių krovinių srautų, tačiau pabrėžė, jog dabartiniame įvykių kontekste būtina plėsti rinkų geografiją.

„Mes turime ambicijų plėstis į kitas rinkas. Šiai dienai kalbame su Lenkijos partneriais, europinę kryptį, diversikuojame savo veiklą, kad ta įtaka, priklausymas nuo vieno ar kito regiono būtų mažesnis“, – sakė jis.

Klaipėdos uosto, kurio trečdalį krovinių sudaro baltarusiškos prekės, vadovas Algis Latakas pabrėžė, kad Baltarusija yra itin svarbi uostui. Jis taip pat mano, kad Baltarusija ekonomiškai naudingų alternatyvų Klaipėdos uostui neturi.

„Baltarusija ekonomiškai pagrįstų perspektyvų neturi. Kadangi tam yra būtinas techninis parengimas, specializuoti terminalai, kurie yra Klaipėdoje. Jeigu ir geležinkelio kaštai leistų, šiandien tokios galimybės (nukreipti krovinius kitur – BNS) nėra“, – sakė A. Latakas.

Šią savaitę streikas vyko trąšų gamykloje „Belaruskalij“, kurios produkciją Klaipėdos uoste krauna baltarusių įmonės ir verslininko Igorio Udovickio valdomas Birių krovinių terminalas (BKT).

Įmonės vadovai nerimavo, kad sustojus „Belaruskalij“ gamybai, stos ir BKT darbas, tačiau A. Latako teigimu, trąšos iš „Belaruskalij“ Lietuvos kryptimi juda kaip įprasta.

A. Latakas sakė, kad šiai įmonei taip pat būtų nenaudinga nukreipti krovinius kitur.

„Žinoma, šitai įmonei (BKT – BNS) pasekmės (dėl streikų Baltarusijos įmonėse – BNS) būtų blogos. Tačiau įmonėje didelę dalį turi pats „Belaruskalij“, tai jiems nukreipti šitą krovinį būtų nenaudinga“, – teigė A. Latakas.

„Kol kas kažkokių indikacijų neturime. Kroviniai iš „Belaruskalij“ važiuoja kaip važiavę, kiekvieną dieną kraunami laivai, laivų nusimato ir perspektyvoje“, – pridūrė jis.

„Belaruskalij“ trąšos sudaro apie 98 proc. visos BKT krovos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Remis

Remis portretas
Sitam psekui tai kosmosas.keliuka asfaltu uztepti,namuka papigiai pasistatyt ir tiek.jis net lietuviskai nemoka,kaip jis ministru gali buti?kodel pats terbakrauskis netapo ministru?nes jam pofik, rusiska salietra svarbiau.vagonai toliau dardes nes vadinamas ministras pasirupins

rėkauk rėkauk tik neprisirėkauk

rėkauk rėkauk       tik neprisirėkauk portretas
va kai lukašenką uždarys visus fabrikus pradedant nuo anglies iki trašų ir baigiant ūkininkų technikos ir ne tik va tada pažiurėsim kur ta gresmė bus ir kas tada rėkaus paskutinis

Vasia

Vasia portretas
Baltarusijos eksporte pirmoje vietoje yra naftos importas per Klaipėdą geležinkeliu ir naftos produktų eksportas į Rusiją, Ukrainą ir ES. Tai sudaro apie 13.5 milijardo dolerių. Po to eina kalio trąšų eksportas (irgi per Klaipėdą) ir maža dalimi medienos eksportas. Gauti pinigai naudojami pagrinde maitinti Baltarusijos valdžią ir jėgos struktūras, įskaitant omoną. Vienu žodžiu, per Lietuvą keliauja parduodama nafta ir trąšos , o už gautas pajamas Lukašenka slopina opoziją. Gaunasi veidmainystė: iš vienos pusės Lietuva remia Baltarusijos opoziciją, o iš kitos remia Lukašenką finansiškai, nes tai naudinga įmonei Lietuvos Geležinkeliai ir Klaipėdos uostui, kurie pelnosi iš tranzito. Dar mūsų ministras dejuoja, kad dėl streikų Baltarusijoje sumažės Lietuvos pelnas už pervežimus. Va, tokia yra dviveidė yra Lietuvos politika. Išvada tolia: reikia Lietuvos visuomenei pradėti streikuoti aukščiau minėtose įmonėse ir taip prisijungti prie streikų Baltarusijoje.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių