- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijoje streikuojant kai kurioms valstybinėms gamykloms, kurių veikla susijusi su Lietuva, nei Klaipėdos uostas, nei „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas nepajuto neigiamos įtakos jų veiklai, sako susisiekimo ministras.
Anot Jaroslavo Narkevičiaus, tiek uostas, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu dirba įprastai.
„Grėsmių arba situacijos į neigiamą pusę pasikeitimų nėra, srautai juda įprasta tvarka, uostas dirba įprastu režimu. Geležinkelių darbo intensyvumas nemažėja, galime pasakyti, kad net daugėja. Kažkokių grėsmių mes nematome“, – po susitikimo su įmonių vadovais žurnalistams penktadienį sakė J. Narkevičius.
Jo teigimu, Baltarusijos įmonės, kurios yra svarbios „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui, šiuo metu „praktiškai nestreikuoja“. Tačiau, ministro žiniomis, streikų pradžioje eksportui per Klaipėdą buvo panaudotos trąšų atsargos.
„(Gamyklos – BNS) praktiškai nestreikuoja, tai yra esminis dalykas, kai pirmomis dienomis buvo streikų grėsmė, buvo panaudotas trąšų vežimo rezervas. Jis keletą dienų buvo naudojamas, pagal mūsų informaciją“, – teigė ministras.
J. Narkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška ir Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigė, kad net jeigu Baltarusija norėtų panaudoti ekonominius svertus kaip kerštą Lietuvai už opozicijos palaikymą, šaliai eksportuoti produkciją per kitus Baltijos jūros uostus būtų ekonomiškai nenaudinga.
„Krovinių nukreipimas į Latvijos ar Rusijos uostus nebūtų perspektyvus“, – sakė susisiekimo ministras. Jis taip pat teigė iš Baltarusijos valdžios atstovų nesulaukęs signalų apie galimą krovinių nukreipimą.
M. Bartuškos teigimu, būtų sunku įsivaizduoti kitą kryptį nei Klaipėda, kuri Baltarusijos įmonėms būtų tokia efektyvi.
„Faktas, kad kitos kryptis, tikėtina, būtų brangesnės nei Klaipėdos kryptis. Darbas į Klaipėdą yra operatyvus, išdirbtas, efektyvus. Man būtų sunku įsivaizduoti kitą krypti, kuri būtų tokia efektyvi kaip Klaipėdoje“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
Jo teigimu, baltarusiškų krovinių „Lietuvos geležinkeliai“ per metus perveža apie 18-19 mln. tonų, o bendras jų srautas siekia apie 50 mln. tonų. Vien iš baltarusiškų krovinių bendrovė gauna apie 100 mln. eurų pajamų.
M. Bartuška teigė, kad geležinkeliai gali prisitaikyti ir prie mažesnių krovinių srautų, tačiau pabrėžė, jog dabartiniame įvykių kontekste būtina plėsti rinkų geografiją.
„Mes turime ambicijų plėstis į kitas rinkas. Šiai dienai kalbame su Lenkijos partneriais, europinę kryptį, diversikuojame savo veiklą, kad ta įtaka, priklausymas nuo vieno ar kito regiono būtų mažesnis“, – sakė jis.
Klaipėdos uosto, kurio trečdalį krovinių sudaro baltarusiškos prekės, vadovas Algis Latakas pabrėžė, kad Baltarusija yra itin svarbi uostui. Jis taip pat mano, kad Baltarusija ekonomiškai naudingų alternatyvų Klaipėdos uostui neturi.
„Baltarusija ekonomiškai pagrįstų perspektyvų neturi. Kadangi tam yra būtinas techninis parengimas, specializuoti terminalai, kurie yra Klaipėdoje. Jeigu ir geležinkelio kaštai leistų, šiandien tokios galimybės (nukreipti krovinius kitur – BNS) nėra“, – sakė A. Latakas.
Šią savaitę streikas vyko trąšų gamykloje „Belaruskalij“, kurios produkciją Klaipėdos uoste krauna baltarusių įmonės ir verslininko Igorio Udovickio valdomas Birių krovinių terminalas (BKT).
Įmonės vadovai nerimavo, kad sustojus „Belaruskalij“ gamybai, stos ir BKT darbas, tačiau A. Latako teigimu, trąšos iš „Belaruskalij“ Lietuvos kryptimi juda kaip įprasta.
A. Latakas sakė, kad šiai įmonei taip pat būtų nenaudinga nukreipti krovinius kitur.
„Žinoma, šitai įmonei (BKT – BNS) pasekmės (dėl streikų Baltarusijos įmonėse – BNS) būtų blogos. Tačiau įmonėje didelę dalį turi pats „Belaruskalij“, tai jiems nukreipti šitą krovinį būtų nenaudinga“, – teigė A. Latakas.
„Kol kas kažkokių indikacijų neturime. Kroviniai iš „Belaruskalij“ važiuoja kaip važiavę, kiekvieną dieną kraunami laivai, laivų nusimato ir perspektyvoje“, – pridūrė jis.
„Belaruskalij“ trąšos sudaro apie 98 proc. visos BKT krovos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...