- Erika Alonderytė, Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadenciją baigiančios prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pažerta kritikos valdantiesiems dėl investuotojų pasitikėjimo žlugdymo ir draudimų politikos, tačiau trūksta optimizmo ir teigiamų pokyčių įvardijimo, mano „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Kukliai pakomentuota, trumpai užsiminta, kad gyvename gerais laikais, per daug nedetalizuojant. Buvo galima paminėti progresą, prie kurio prisidėjo ir ši Vyriausybė, ir praėjusi Vyriausybė, nes matome ilgą laiką nematytus reiškinius“, – BNS sakė N. Mačiulis.
Jis išskyrė tai, kad šiemet yra teigiama migracija – į Lietuvą sugrįžta daugiau gyventojų negu iš jos išvyksta. Be to, pastaruosius dvejus mėnesius stebimas gyventojų skaičiaus didėjimas, ko, anot N. Mačiulio, nebuvo beveik tris dešimtmečius.
„Tai yra ne netyčią atsiradęs reiškinys, jis susijęs su teigiamomis ekonominėmis tendencijomis. (...) Beveik visur žiūrint daugelyje ekonominių, socialinių rodiklių matome labai sveiką ir teigiamą Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Tai yra ir visų gyventojų, įmonių ir kai kurių valdžios sprendimų pasekmė, to negalima ignoruoti ir tai reikia paminėti greta kritikos“, – sakė ekonomistas.
Prezidentė taip pat kritikavo iniciatyvas įvesti „vaučeriais“ vadinamų maisto kuponų sistemą, perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, pertvarkyti pensijų kaupimo sistemą, mokytojų apmokėjimo modelį ir gydymo įstaigas. Tačiau, anot N. Mačiulio, teigiamos įtakos turėjusios reformos nebuvo paminėtos.
„Ji (D. Grybauskaitė – BNS) labai paviršiumi prabėga pro daugybę reformų, bet nėra teisinga jas suplakti į vieną vietą. Buvo reformų, kurios pasiteisino. Taip, draudimų politikoje kai kuriose vietose perlenkta lazda, bet kai kurias atvejais, pavyzdžiui, padėjo sumažinti alkoholio vartojimą“, – aiškino N Mačiulis.
„Per daug draudimų iš tiesų suvaržo laisves (...), bet visiškas taisyklių nebuvimas irgi yra chaosas. Turime rasti protingą balansą, kiek taisyklių ir kokių reikia kurios nukreiptų Lietuvą greičiausio ir sveikiausio progreso kryptimi“, – pridūrė jis.
D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuva turi didelių galimybių technologijų srityje, o finansinių technologijų (fintech) požiūriu šalis jau yra tarp lyderių.
Tuo metu N. Mačiulis sako, registruotų fintech įmonių skaičius, kurių Lietuvoje yra 170, savaime nieko nereiškia. Anot jo, reikia pamatyti kuriamą naudą vartotojams.
Kas mažina investuotojų pasitikėjimą Lietuva?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo paskutinėje metinėje kalboje pažėrusi kaltinimų valdžiai dėl sumenkusio investuotojų pasitikėjimo Lietuva, nėra visiškai teisi, sako „SME Finance“ ekonomikos patarėjas. Pasak Aleksandro Izgorodino, sumažėjusį investuotojų pasitikėjimą lemia kompleksinės priežastys ir valdžios veiksmai tėra dalis jų.
„Pagrindinė problema yra būtent nestabili situacija pasaulio ekonomikoje ir mažėjančios prekybos apimtys. Tai ir skatina krentantį investuotojų pasitikėjimą ir Lietuva šiuo konkrečiu atveju yra ne išimtis, mes einame su kitomis šalimis“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
„Nestabilumo yra trys šaltiniai – pirmas dalykas yra prekybos karai (tarp JAV ir Kinijos – BNS), antras – krentančios pasaulio prekybos apimtys ir trečias, aišku, yra „Brexitas“. Investuotojų įmonės šiuo metu sėdi „ant adatų“ ir laukia, kas bus toliau, – pridūrė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, „valdančiųjų“ vykdomi ekonominės krizės aplinkybių ir Lietuvos banko (LB) veiklos tyrimai yra vienas iš faktorių, lemiančių sumažėjusį investuotojų pasitikėjimą Lietuvą, bet ne pagrindinis.
A. Izgorodinas taip pat pažymėjo, kad prezidentės metinėje kalboje ekonominėms problemoms tradiciškai buvo skiriamas kiek mažesnis dėmesys nei kitoms sritims.
„Man pasirodė, kad kalba šį kartą buvo labiau orientuota į politinį frontą (...). Ką aš matau teigiamo, kad buvo paliesti tam tikri svarbūs sektoriai, kaip fintech, biotechnologijos ir visi kiti, bet vertinant iš principo, buvo paminėti tik keli aspektai, jų buvo nedaug“, – teigė A. Izgorodinas.
„Ko trūko – tai galbūt gilesnio ekonomikos vertinimo, tam tikrų sektorių, nes principe buvo paminėtas tik vienas sektorius ir tai, kad gyvename gerais laikais. Bet kas tempia ekonomikos augimą, kur yra pagrindinės rizikos, ir su euro zonos kontekstu, ir su netvariu vidaus vartojimo augimu, tai to kaip ir nebuvo paminėta“, – sakė ekspertas.
D. Grybauskaitės kadencija baigiasi liepos 12 dieną, antradienį Seime ji skaitė savo paskutinį metinį pranešimą.
Ją poste pakeis ekonomistas Gitanas Nausėda, gegužės pabaigoje užtikrintai laimėjęs prezidento rinkimus prieš konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...