- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų analitikas Marius Dubnikovas, komentuodamas ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus idėją, kuriant nacionalinį plėtros banką, svarstyti galimybę įsigyti ir jau veikiantį Lietuvoje banką, sako, kad kol kas dar nėra aišku, kokio modelio banko valstybė apskritai norėtų. Vis dėlto M. Dubnikovas tarp potencialių bankų, kuriuos būtų galima įsigyti, įvardijo Medicinos banką, kuris šiuo metu yra vienintelis parduodamas bankas.
„Tai, kaip vyksta veiksmai, tai vežimas yra pastatytas prieš arklį. Visų pirma reikia atsakyti į klausimą, kokio banko valstybei reikia, kad ji galėtų atlikti funkcijas, kurių iki šiol negali atlikti. Šito atsakymo kol kas nebuvo. Iš Seimo girdime, kad reikia mažmeninio banko, iš R. Sinkevičiaus girdime, kad reikia banko, kuris dalina paskolas, iš prezidento girdime, kad reikia banko, kuris padeda verslui. Šioje vietoje reikia susitarti, kokio banko reikia ir kokios apimties“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
„Pradedant verslą, visada pradedama nuo verslo plano, o ne nuo įsteigimo ir svarstymo, ką darytume su tuo verslu. Dar baisiau būtų, jei valstybė nusipirktų banką ir svarstytų, kokio reikia ir ar jo apskritai reikia. Turėtų prasidėti diskusija normaliomis sąlygomis“, – kalbėjo analitikas.
M. Dubnikovas teigė, kad jeigu valstybei reikia komercinio banko, yra vienas pasirinkimų, kurį būtų galima svarstyti įsigyti.
Medicinos bankas yra ant prekystalio. Tai galėtų būti taikinys, bet grįžtame prie to pačio klausimo – ar tokio banko reikia valstybei ir ar jis atliks funkciją, kurios iki šiol jis neatliko.
„Lietuvoje viešai yra paskelbta apie vienintelio banko pardavimą – Medicinos bankas yra ant prekystalio. Tai galėtų būti taikinys, bet grįžtame prie to pačio klausimo – ar tokio banko reikia valstybei ir ar jis atliks funkciją, kurios iki šiol jis neatliko. Manau, kad į Medicinos banko derybas dar būtų galima įsiterpti, nes sandoris dar yra neįvykęs. Kitų bankų, bent jau viešai prieinamoje informacijoje apie galimus pardavimus, nėra. Lieka dar Šiaulių bankas, vienas tų, kuris galbūt gali turėti naują akcininką, nes apie tai buvo kalbėta, finansų rinkoje to buvo laukta 10 metų, kai vis laukiama Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pasitraukimo iš Šiaulių banko. Investuotojai tai prognozuoja, bet reikia suprasti, kad tai jau bus ne Medicinos banko dydžio pirkinys. Baugu, jei dar apie kažkokį didesnį darinį būtų galima kalbėti ir tai būtų atliekama labai sunkiu laikotarpiu – iki šių rinkimų“, – Eltai komentavo M. Dubnikovas.
Jis teigė pasigendantis profesionalios diskusijos, kokio banko valstybė norėtų.
„Jeigu iki rinkimų neįvyksta joks sandoris, tai sandorį svarstys nauja Vyriausybė. Tai atrodo ganėtinai keistai tos diskusijos. Iki šiol diskusija yra neprofesionali, oras virpinamas, o naudos iš to jokios negauname. Banko pirkimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia pasirengti. Labai abejoju, ar fiziškai įmanoma pirkimą atlikti normaliai iki spalio mėnesio rinkimų. Mes dar neturime atsakymo, ko mums reikia. Tai labiau panašėja į dar vieną rinkiminį šūkį arba veiklos imitaciją susirinkti tam tikro elektorato balsus“, – sakė analitikas.
Tuo tarpu Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad diskusijos dėl valstybinio banko turėtų prasidėtų nuo kaštų ir naudos analizės.
„Manome, kad diskusija dėl valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale visų pirma turėtų prasidėti nuo išsamios kaštų ir galimos naudos analizės, atsižvelgiant į planuojamų valstybės investicijų dydį ir į tai, kaip šios investicijos pakeistų kredito įstaigų akcininkų arba pajininkų struktūrą. Steigiama nauja kredito įstaiga galėtų prisidėti prie didesnės konkurencijos sektoriuje, tačiau valstybinio banko išlaikymo išlaidos, tikėtina, būtų didelės, o susijusios rizikos, kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių patirtys, – reikšmingos“, – kiek anksčiau sakė Lietuvos bankas.
Seimas nutarimu Vyriausybę yra įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
Planuojama, kad Vyriausybei išvados dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos steigiant Valstybinį plėtros banką bus pateiktos iki rugpjūčio pabaigos, Eltai teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Ligija Kliunkienė.
Šiuo metu sudaryta sutartis dėl Medicinos banko 100 proc. akcijų pardavimo. Skelbta, kad jas įsigijo verslininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Nitinas Shelke, valdantis investicijų ir finansinių paslaugų grupę „Growmore Group“. Sandorį dar turi patvirtinti Lietuvos bankas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės1
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...