Įvertino didelį maisto kainų augimą: tai jau pavojinga tendencija

„Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Ji prasidėjo metų pradžioje. Lietuvoje maisto kainos augo sparčiausiai visoje euro zonoje ir buvo lūkestis, kad rugsėjį, esant neigiamam mažmeninės prekybos augimui, prasidės tam tikros kainų kovos ir nebebus vartotojams perkeliami augantys kaštai. Bet panašu, kad ta tendencija tęsiasi. Ir tai jau yra pavojinga tendencija“, – teigė ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje maisto ir alkoholio kainos yra didesnės nei Europos Sąjungos vidurkis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat pabrėžia, kad anksčiau analitikai neįvertino maisto kainų augimo.

Neįvertinome maisto kainų brangimo.

„Mėnesinė infliacija yra didesnė nei tikėjomės, aiškiai matyti priežastys. Neįvertinome maisto kainų brangimo. Taip, rugsėjį istoriškai auga kainos, jos padidėjo 2,5 proc., tada – viešbučių ir restoranų paslaugų kainos, kurios augo 3,1 proc. per mėnesį, tai stiprus permetimas augančių sąnaudų į galutinę kainą, tokio mėnesinio pokyčio nepamenu. Šiek tiek daugiau nei istoriškai brango apranga ir avalynė“, – BNS sakė T. Povilauskas.

T. Povilausko teigimu, didėjančios kainos liudija, kad verslas didėjančių sąnaudų naštą vis dažniau permeta ant vartotojų pečių.

„Nepaisant to, kad atpigo degalai, visos augančios sąnaudos persimeta į prekių ir paslaugų kainas, jau turime antrinį efektą, tai nemalonios naujienos“, – sakė jis.

Pasak Ž. Maurico, jeigu infliacija sulėtės kitose šalyse ar regionuose, o Lietuvoje toliau augs, tai gali turėti neigiamų pasekmių šalies ilgalaikiam konkurencingumui.

Ekonomistas prognozuoja, jog išliekant panašioms tendencijoms iki šių metų pabaigos metinės infliacijos rodiklis gali išlikti didesnis nei 20 proc., tačiau kitų metų pradžioje dėl palyginamosios bazės efekto ji gali mažėti.

„Tikėtina, kad pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje ji netgi nebebus dviženklė. Sunku įsivaizduoti tokį scenarijų, kad dar galėtų labai sparčiai kilti maisto ir energetinių išteklių kainos“, – sakė Ž. Mauricas.

SEB ekonomisto T. Povilausko manymu, infliacijai spalį didelę įtaką toliau turėtų daryti šilumos kainos, nors jos gali mažėti dėl Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose pradėto naudoti mazuto.  

„Žiūrėsime, kokios bus šilumos kainos, pagal mazuto galimą vartojimą jos gali būti ir mažesnės“, – sakė T. Povilauskas.

Rugsėjį metinė infliacija siekė 24,1 proc. ir buvo didžiausia nuo 1996 rugpjūčio, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.