- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos. Kaip tvirtina Užimtumo tarnybos specialistai, jis priklauso dar nuo kelių specifinių rodiklių.
Visai šalies darbo rinkai būdingas sezoniškumas – kiekvienais metais registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams.
Taip pat – metų pradžioje išaugus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus skaičiui, sakoma Užimtumo tarnybos pranešime.
Anot tarnybos, šiais metais nuo kovo 16 d. Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos šalies ekonomikoje, todėl tai turi įtakos darbo rinkai – mažėjo laisvų darbo vietų ir daugiau buvo registruojama darbo neturinčių asmenų.
Įsidarbinti sunkiau tapo įvairaus amžiaus žmonėms – ir jaunimui, ir vyresniems nei 50 metų asmenims. Karantino laikotarpiu registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 2,5 proc. punkto – nuo 9,3 proc. kovo pradžioje iki 11,8 proc. pasibaigus karantinui.
Įsidarbinti sunkiau tapo įvairaus amžiaus žmonėms – ir jaunimui, ir vyresniems nei 50 metų asmenims.
Tačiau, lyginant su ankstesnių metų nedarbo lygio dinamika, matomi sezoniniai pakilimai ir smukimai.
„Tai – dėsningas ilgametis procesas. Vasara, o ypač – liepos mėnuo yra laikas, kai mūsų tarnyboje registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai. Tai toks specifinis laikotarpis. Kasmet liepą nedarbas didėja. Tas augimas yra stabilus, nuo 0,6 proc. iki 1 proc. Ir jis tikrai dar augs“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Įprastai kasmet balandį rinkoje fiksuojama išaugusi sezoninių darbų paklausa, o gegužę pasiekiamas pikas. Šiemet tik birželį atsivėrus paslaugų sektoriui didėjo sezoninių darbuotojų poreikis – darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų – 21,4 proc. daugiau nei gegužę.
Pirmąjį vasaros mėnesį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai – iš 29,8 tūkst. Daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai – 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta – pramonėje, statybos sektoriuje – 12 proc., žemės ūkyje – 4,7 proc., sakoma pranešime.
Prie nedarbo šįmet augimo prisidėjo ir ekonominis nuosmukis. „Skaitine išmoka tai sudaro 1–2 proc., todėl galima teigti, kad tai yra nedarbas, augantis dėl ekonominio nuosmukio ir situacijos“, – teigė I. Balnanosienė.
Nedarbo rodiklius iš dalies didina ir paskirtos 200 eurų darbo paieškos išmokos, nes dabar pradėjo registruotis ir kiti, jau seniai darbo neturėję asmenys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...