- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienkartinių puodelių apmokestinimo klausimas aktualus ne tik dėl atliekų vengimo, bet ir dėl išteklių, LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė Valdonė Daugėlaitė. Anot jos, svarbu tai, kad pagaminti vienkartines pakuotes naudojami senkantys ištekliai, nors tos pakuotės po vieno panaudojimo ne perdirbamos, o tiesiog išmetamos.
Pirmadienį paskirtojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko išsakyta mintis, kad vienkartiniai plastiko ar popieriaus puodeliai gali būti apmokestinti euru už vienetą, šokiravo šalyje veikiančių kavinių tinklų atstovus. Vėliau K. Navickas patikino, kad mokestis nebus įvestas.
Iš perdirbtų puodelių ketina gaminti ekologiškas plokštes
KTU Inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė pabrėžia – vienkartinis puodelis tėra pavyzdys: „Yra daugybė kitų vienkartinių pakuočių, kurios naudojamos masiškai, o jų struktūra lygiai taip pat problemiškai perdirbama. Perdirbimo galimybių yra įvairiausių, tačiau prioritetu išlieka pakuočių atliekų susidarymo vengimas. Svarbiausia – atliekų prevencija, todėl ministro pasiūlytas mokestis už pakuotę būtent ir skatintų atliekų prevenciją.“
Specialistės nuomone, šiuo metu mes neturime, kur panaudoti vienkartinių puodelių, todėl geriausias pasirinkimas – daugkartinės taros naudojimas. V. Daugėlaitė sutinka – pasiūlytas 1 eur. Mokestis nėra mažas, tad geriausia būtų kalbėtis su ekonomistais, kokia suma būtų optimali.
„Atsiradus panaudojimo galimybėms, depozitas už vienkartinį puodelį būtų tikrai teisinga tiek gamintojų, tiek vartotojų atžvilgiu, nes tada finansinė atsakomybė už atsakingą vartojimą būtų perkelta būtent vartotojui. Jis galėtų rinktis, ar mokėti daugiau ir išmesti pinigus į šiukšliadėžę, ar mokėti mažiau, naudojant daugkartinę tarą, ar vartoti atsakingai ir grąžinti pakuotę bei atgauti sumokėtą depozitą“, – aiškina specialistė.
Ji priduria – greitai Lietuvoje turėtų atsirasti kombinuotų pakuočių perdirbimo linija. Būtent tokioms pakuotėms priskiriami ir vienkartiniai puodeliai. Iš šių perdirbtų atliekų būtų gaminamos ekologiškos statybinės plokštės.
„Mokestis už vienkartinius puodelius ar kitas vienkartines pakuotes, manau, tik paskatintų vartotoją teisingai rinktis“, – daro išvadą V. Daugėlaitė.
Anot jos, vis dėlto vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė pasirinkti, bet neturėtų būti sudaromos sąlygos, sumokėjus už vienkartinį puodelį, jį išmesti bet kur. „Tai nėra vien tik atliekų klausimas. Toks masinis pakuočių vartojimas prisideda ir prie išteklių problemos – senkantys ištekliai naudojami pagaminti vienkartines pakuotes, kurios po vieno naudojimo šalinamos, deginamos arba turi būti kažkaip perdirbamos. Tam reikalinga energija ir kiti ištekliai. Tai truputį didesni klausimai negu tik atliekų“, – akcentuoja V. Daugėlaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...