- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Reaguojant į situaciją darbo rinkoje ir dėl pandemijos išaugusį nedarbo lygį šalyje, siūloma supaprastinti profesinio mokymo reikalavimus tam tikroms grupėms žmonių, kad jie galėtų greičiau persikvalifikuoti ir vėl integruotis į darbo rinką.
Šis sprendimas leistų efektyviai perskirstyti darbuotojų srautus pagal darbo rinkos poreikius, netekusiems darbo ir pajamų – lengviau pakeisti profilį ir užsitikrinti darbą ateityje bei galimybę likti konkurencingiems, o darbdaviams – spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas.
Naujas Luko Savicko inicijuotas Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas sudarytų teisinę galimybę 25 metų ir vyresniems asmenims pirmos kvalifikacijos mokytis pagal trumpesnės trukmės tęstinio profesinio mokymo programas ir greičiau integruotis į darbo rinką. Dokumente pažymima, kad tęstinis profesinis mokymas gali būti teikiamas, neatsižvelgiant, ar jie yra įgiję kvalifikaciją.
Tai gana opi problema, kai, trūkstant darbuotojų, į darbo rinką negali patekti tie, kuriems darbo labiausiai reikia.
„Šiame COVID-19 pandemijos ir ją lydinčių pasekmių bei ekonomikos „gaivinimo“ veiksmų kontekste turime sukurti pakankamą kiekį trumpos apimties tęstinio profesinio mokymo programų ir per trumpą laiką parengti kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų greitai įsilieti į darbo rinką ir išsaugotų pajamų šaltinį“, – sako įstatymo projekto autorius L. Savickas.
Pasak parlamentaro, po ilgų diskusijų su verslo atstovais ir užimtumo tarnybos specialistais paaiškėjo, kad profesinis mokymas – vienas iš paprasčiausių būdų į darbo rinką sugrąžinti ilgą laiką darbo neturinčius, žemos kvalifikacijos asmenis, taip pat pagalba verslui, kuris susiduria su vis dažnesne problema – darbuotojų trūkumu.
„Šiuo metu Profesinio mokymo įstatyme numatyta, kad tęstinis profesinis mokymas yra skiriamas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti. Vadovaujantis šia nuostata, profesinio mokymo teikėjai į tęstinio mokymo programas negali priimti ilgalaikių bedarbių, neturinčių kvalifikacijos, nors ir turinčių darbo patirties ir reikiamų įgūdžių. Tai gana opi problema, kai, trūkstant darbuotojų, į darbo rinką negali patekti tie, kuriems darbo labiausiai reikia“, – esmines dabartinio įstatymo spragas vardija L. Savickas.
Įstatymo projekto autoriai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis, Valius Ąžuolas ir Tomas Tomilinas sako, kad šių pakeitimų tikslas – patobulinti Profesinio mokymo įstatymo nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas asmenims tęstinio profesinio mokymo būdu tobulinti kvalifikaciją ar įgyti tos pačios kvalifikacijos aukštesnį lygį ir vyresniems kaip 25 metų asmenims (neturintiems kvalifikacijos) leisti įgyti pirmąją kvalifikaciją pagal tęstinio profesinio mokymo programą. Tai būtų puiki paskata sudominti ir įtraukti iš darbo rinkos iškritusius asmenis.
Asmenų, neturinčių ir vidurinio išsilavinimo, ir profesinės kvalifikacijos, skaičiaus mažinimas yra bendras Europos Sąjungos iššūkis. Išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos neturintys asmenys, ypač jaunimas, rizikuoja tapti bedarbiais, patekti į skurdo ir socialinės atskirties spąstus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 1 d. šalyje buvo 277 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš kurių net 26 tūkst. kvalifikacijos neturintys ilgalaikiai bedarbiai, negalintys pasinaudoti tęstinio profesinio mokymo galimybėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...