- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad perspektyvoje po 2021 metų didesnių grėsmių gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimui nėra.
„Lietuvoje rodome aiškų progresą, su studija dėl vėžės Lenkija-Kaunas esame finalinėje stadijoje, rodome aiškų įsipareigojimą ir judame su darbais jungtyje su Latvija. Projektas koordinuojamas visose šalyse. Manau, kad Europos Komisija (EK) mato rezultatus ir priims teigimus sprendimus“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
M. Bartuška trečiadienį bendrame Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje pristatė projekto eigą ir aktualijas.
Pasak pristatytos ataskaitos, projekto finansavimo bendras poreikis Lietuvoje yra 2,5 mlrd. eurų. Iš jų ES lėšų poreikis - 2,1 mlrd. eurų.
Šiuo metu papildomai atliekama vėžės nuo Lenkijos iki Kauno studija, nes dabartinė neatitinka greičio reikalavimų.
Didelis iššūkis dabar yra žemės paėmimas visuomenės poreikiams vėžei nuo Latvijos sienos iki Kauno - šiame kelyje yra 1700 privačių žemės savininkų.
Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis posėdyje pabrėžė, kad ant derybų stalo yra keli labai svarbūs klausimai. Pirmas iššūkis - projekto finansavimas po 2021 metų. Antras - dėl projekto įgyvendinimo organizavimo, nes su šalimis partnerėmis jau 6 mėnesiai diskutuojama, kaip matomas projekto įgyvendinimas. Šiais metais, planuojama, pasirodys studija dėl infrastruktūros valdymo. Svarbus klausimas ir dėl projektavimo gairių, nes EK linkusi taikyti aukščiausius standartus.
„Pagrindinė problema parametrai, vėžė neatitinka keliamų reikalavimų. Teks priimti sprendimą dėl vėžės Lenkija-Kaunas modernizavimo. Reikia išsiaiškinti, kokie būtų kaštai. Reikia nustatyti ir kokie būtų kaštai naujos linijos statymo, ir tada palyginti. Labai svarbu, kad ši atkarpa patektų į Europos Sąjungos finansavimo instrumentus“, - sakė viceministras.
Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad projekte nemažai neatsakytų klausimų.
„Mane domina, kad „Lietuvos geležinkeliai“ žada būti finansinis šaltinis šalia ES struktūrinių fondų, jeigu to prireiks. Ar esate numatę atsarginį scenarijų, kas būtų, jeigu papildomo finansavimo poreikis būtų didesnis nei 15 proc. (85 proc. sudaro ES finansavimas - ELTA)?“ - klausė S. Jakeliūnas.
M. Bartuška pripažino, kad „Lietuvos geležinkelių“ biudžetas nėra „guminis“, ir yra rizikos, kad viso investicijų poreikio, kuris gali atsirasti, negalėtų padengti.
„Tam tikros finansinės galimybės prisidėti būtų, bet yra rizika, kad viso poreikio negalėtų pakelti. Galbūt pasirodytų kitos teigiamos prielaidos, pavyzdžiui, krovinių didelis augimas. Daug yra kintamųjų“ - sakė M. Bartuška.
„Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija.
Įgyvendinus projektą, kelionė Kaunas-Vilnius turėtų trukti 36 minutes, Kaunas-Ryga 1 val. 35 min. Kaunas-Panevėžys 38 minutes, Kaunas-Talinas 3 val. 29 min.
Seimo komitetai vykdo projekto įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...