- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Afrikinio kiaulių maro, jau apėmusio apie 85 proc. Lietuvos teritorijos, plitimas prislopo, tačiau užkratas lėtai keliauja link pajūrio, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Tarnybos Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas sako, kad po metų ar pusantrų kiaulių ūkiams pavojingos ligos teritorija jau bus apėmusi visą Lietuvą.
„Liga prasivalė. Pikas buvo 2017-2018 metais. Dabar laukinėje faunoje mažėjimas užkrato matomas (...) Liga pamažu juda link pajūrio regiono. Plungės rajone jau turime šviežių šernų gaišenų bei antrą šiemet užkrato židinį pas gyventojus“, – BNS sakė P. Bušauskas.
Anot jo, rizikingiausi yra Utenos, Kauno, Telšių, Švenčionių, Molėtų, Vilniaus rajonai. Kol kas užsikrėtusių šernų neaptikta Tauragės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos rajonuose.
„Kartais stebima tendencija, kad rajonas švarus kokį pusantrų metų, o paskui netikėtai išlenda užkrato atvejis – ar rasta gaišena, ar sumedžiotas sergantis šernas“, – aiškino tarnybos atstovas.
Liga pamažu juda link pajūrio regiono. Plungės rajone jau turime šviežių šernų gaišenų bei antrą šiemet užkrato židinį pas gyventojus.
P. Bušauskas be kita ko pabrėžė, kad ten, kur šernai dėl maro išgaišo, medžiotojai nenori medžioti: „Stengiasi vėl atstatyti tą šernų populiaciją“.
Jo duomenimis, per septynis šių metų mėnesius sumedžiotų sergančių bei nuo maro nugaišusių šernų rasta 164 – tris kartus mažiau nei pernai tuo pat metu (504). Pernai sumedžiota beveik 20 tūkst., 2012-2013 metais – po 45 tūkst. šernų.
2014-2019 metais rasta 6,9 tūkst. sergančių šernų, o daugiausia jų buvo 2017-2018 metais – po 2-3 tūkst. Per šešerius metus gyventojų ūkiuose sunaikinta beveik 500, o fermose – 66,6 tūkst. kiaulių.
Europos Komisija yra įpareigojusi Lietuvą iki šių metų pabaigos paruošti nacionalinį šernų valdymo planą.
Maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Pasak P. Bušausko, Estijoje jau apie vienerius metus nėra šios ligos apraiškų, Latvijoje šiemet sunaikinta apie 11,5 tūkst., o Lenkijoje – apie 40 tūkst. kiaulių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...