Išsekus finansavimui Lietuvoje, kai kurios šalies kelių tiesimo įmonės koją įkėlė į Lenkijos rinką. Ir ne veltui. Pinigų keliams lenkai atseikėję su kaupu: šioje šalyje infrastruktūros projektams per metus išleidžiama suma prilygsta visam Lietuvos biudžetui.

Prioritetas – jau ne Lietuva

Praėjusių metų pabaigoje infrastruktūros įmonių grupė "Tiltra group" įsigijo Lenkijos kelių tiesimo įmonę "Poldim". Tarp kitų įmonių grupės šioje šalyje valdomų bendrovių – kelių tiesimo ir remonto įmonės "Tiltra PDM Bialystok" ir "PEUiM", inžinerinių tinklų ir valymo įrenginių montavimo įmonė "Dalba" bei trinkelių ir betoninių gaminių keliams gamybos ir tiesimo įmonė "Brux".

Minėtoji "PEUiM" yra laimėjusi konkursą už 133 mln. litų rekonstruoti aplinkkelį, taip pat imsis pagrindinės gatvės rekonstrukcijos už 31,6 mln. litų Balstogėje. Kelis konkursus šioje šalyje įgyvendina ir grupei priklausanti bendrovė "Kauno tiltai".

Kaip teigė įmonės "Tiltra group" valdybos narys ir bendrovės "Kauno tiltai" valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius, įmonių grupė pagrindinį dėmesį nukreipė į Lenkiją, o joje pasiekti geri rezultatai padėjo kompensuoti mažėjusias Lietuvoje veikusių bendrovių pajamas.

"Lenkijos rinka, kur valdome keturias įmones ir neseniai įsigijome dar vieną įmonių grupę, turėjo daug įtakos mūsų grupės finansiniams rezultatams. Atsižvelgiant į ekonomines aplinkybes jie, preliminariais vertinimais, yra geri", – sakė N.Eidukevičius.

Palankus zloto kursas

Lenkijoje kelių tiesti skiriama pinigų suma prilygsta visam Lietuvos biudžetui. Praėjusių metų Lenkijos biudžete šalies infrastruktūrai plėtoti buvo numatyta skirti 31,3 mlrd. zlotų (26,3 mlrd. litų), nors vėliau ši suma sumažinta penktadaliu. Lenkijoje šiuo metu keliams tenkanti biudžeto suma gerokai didesnė negu Lietuvoje ir sudaro atitinkamai apie 10 proc. ir 3 proc.

Netikėtai palankia aplinkybe Lenkijai tapo sumažėjęs zloto kursas euro atžvilgiu. Vien dėl to ES finansavimas šalies infrastruktūros projektams per praėjus metus išaugo 5–6 mlrd. zlotų (4,2–5 mlrd. litų).

Per 2008–2012 m. laikotarpį į šios šalies infrastruktūros sistemą planuojama investuoti 71,4 mlrd. zlotų (59,9 mlrd. litų) valstybės biudžeto lėšų. Iš viso su ES lėšomis lenkai kelių tiesimo projektams per minėtą laikotarpį planuoja išleisti apie 100 mlrd. zlotų (84 mlrd. litų).

Nors finansavimas ir didelis, lenkai taip pat turi priekaištų. Tiesa, šioje šalyje piktinamasi tuo, kad už finansavimo skirstymą atsakinga Generalinė kelių ir greitkelių direkcija dirba per lėtai ir nesugeba panaudoti visų skiriamų pinigų.

"Esame pasirengę vykdyti kur kas daugiau užsakymų, nei dabar turime, bet valdžia nėra nepasiruošusi skelbti konkursų – nėra projektų, žemė neišpirkta. Apskritai daug kas stringa", – dienraščiui "Rzeczpospolita" skundėsi bendrovės "Skanska Polska" prezidentas Romanas Wieczorekas.

Pernai Lenkijoje buvo pasirašyta sutarčių nutiesti 400 km greitkelio, nors planuota nutiesti bent 620 km.

Įsitvirtinti nėra paprasta

Lietuvos asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas pripažįsta, kad šalyje kaimynėje finansavimas iš tiesų įspūdingas, tačiau lietuvių bendrovių galimybes nuo sunkmečio gelbėtis šioje šalyje jis linkęs vertinti atsargiai.

"Įeiti į rinką kitoje šalyje, nors ir kaimynėje, visada sudėtinga, niekas tavęs nepasitinka išskėstomis rankomis. Lenkijoje projektai labai dideli, todėl juose dalyvauti nori daug ne tik vietos, bet ir Vakarų bendrovių. Be to, ir projektų tvirtinimas bei finansavimas nevyksta taip sklandžiai", – apie plėtros galimybes Lenkijoje kalbėjo R.Gradauskas.

Vis dėlto pašnekovas sutiko, kad bendrovės, nepabijojusios iššūkių Lenkijoje, gali pasilengvinti sau gyvenimą skirtingai nei tos, kurios veikia tik šalies rinkoje.

N.Eidukevičiaus teigimu, galimybių Lenkijoje gerokai daugiau negu Lietuvoje, mažiau kyla nesklandumų dėl atsiskaitymo. "Lenkija yra puikus pavyzdys, kaip galima greitai ir sklandžiai panaudoti galimas ES lėšas. Be to, dirbant Lenkijoje rangovams, priešingai nei Lietuvoje, nereikia papildomai rūpintis atsiskaitymo laiku klausimais", – dėstė N.Eidukevičius.