- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai teismai areštavo įmonių turto du kartus daugiau nei 2022 m. Areštuoto turto vertė siekia net pusę milijardo eurų. Anot duomenų analitikų, tokie areštų mastai rodo, jog dalis įmonių jau susiduria su sąskaitų apmokėjimo bėdomis. „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė teigia, kad turto areštai pernai labiausiai persekiojo nekilnojamojo turto ir gamybos įmones.
– Kaip paaiškintumėte pernykštę situaciją, kai dvigubai išaugo nekilnojamojo turto areštų?
– Turto areštų augimas pernai buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir jų suma sudarė beveik pusę milijardo eurų. Tai lėmė, kad įmonės, esant įtemptesnei ekonominei situacijai, daugiau dėmesio skiria skolų valdymui ir turint neapmokėtų sąskaitų, vėluojančių atsiskaitymų tiesiog griežčiau į tai reaguoja ir, tikėtina, daug greičiau kreipiasi į teismus dėl turto areštavimo. Geru laikotarpiu tai gali būti toleruojama ilgiau ir, tikėtina, dėl to turto arešto skaičiai būna daug mažesni.
– Nekilnojamojo turto areštas praėjusiais metais persekiojo gamybos ir nekilnojamojo turto įmones. Gamybos įmones dar galiu suprasti, buvo sudėtingos sąlygos, o štai nekilnojamasis turtas išgyveno ir išgyvena pakylėjimą. Kainos, jei ir traukiasi, tai labai palengva. Kodėl nekilnojamojo turto įmonių turtas buvo areštuojamas?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kainas matome tikrai aukštas, tačiau pernai paklausa stojo ir matome šiokį tokį sąstingį nekilnojamojo turto sektoriuje. Tikėtina, kad tai – ir lėmė.
– Kokie verslai dar buvo atsidūrę ties rizikos riba?
– Be pramonės ir nekilnojamojo turto sektorių ties rizikos riba taip pat buvo didmeninės bei mažmenines prekybos įmonės, kuriose turto areštų kiekiai šoktelėjo gana ženkliai.
Vienuose sektoriuose turto areštų skaičiai auga, tačiau žiūrint į darbuotojų skaičių, tai jis šiek tiek ūgtelėjo. Vienos įmonės investuoja į komandų plėtrą, tikisi geresnių metų, kai kurios susilaiko nuo to ir yra sektorių, kuriuose darbuotojų skaičius po truputį krenta. Turime įvairialypę situaciją.
– Turto areštas dar nereiškia įmonės bankroto. Kaip vyksta procedūros, kas būna su tokių įmonių darbuotojais, kai areštuojamas turtas?
– Tai jokiu būdu nereiškia įmonės bankroto, o tai, kad ji susidūrė su atsiskaitymo problemomis. Todėl jos kreditoriai nebenorėdami laukti ir ilgiau rizikuoti kreipiasi į teismą dėl turto arešto uždėjimo.
Kokią įtaką padaro darbuotojams, sunku prognozuoti, nes viskas priklauso nuo konkrečios įmonės turto arešto dydžio ir jos būklės. Tačiau tai tikrai nereikš, kad įmonė uždaroma.
Žiūrint į bendrą Lietuvos įmonių riziką, ji neblogėja. Netgi matome nedidelį pagerėjimą. Rizikingų įmonių dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 9 proc. Apskritai situacija yra gana stabili ir nereikėtų gąsdintis.
– Dabartinę situaciją rinkoje prilyginote su meškos ar lokio miegu pavasarį. Kaip galėtumėte tai paaiškinti?
– Tai, ką dabar matome, rinkoje didelių pokyčių nėra, todėl tikėtina, kad įmonės miega žiemos miegu ir laukia pavasario. Matysime, kokias tendencijas jis atneš, nes kol kas situacija stipriai nekinta.
– Kokie įmonėms bus šie metai: lengvesni, o gal, priešingai, laukia daugiau sunkumų?
– Reikėtų vertinti atsargiai, palaukti pavasario ir iš anksto nespėlioti.
– O ar išaugęs turto areštų skaičius neišgąsdino gyventojų – gal pastaruoju metu labiau bijoma kurti naujas įmones, pradėti naują verslą?
– Pernai registruota daugiau įmonių negu ankstesniais metais. Buvo įregistruota beveik 17 tūkst. visiškai naujų verslų. Tai rodo, kad mūsų gyventojai mato verslo perspektyvas ir tuos verslus kuria.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Brangstantis doleris: ką tai reiškia Lietuvai?
Dolerį rasti galima toli gražu ne kiekvieno lietuvio piniginėje, tačiau lietuviškas kainas jis smarkiai kontroliuoja. Štai dabar ekonomistai pastebi, kad doleris vėl ima brangti, o tai reiškia, kad mums ilgainiui gali kilti degalų, d...
-
„Litgrid“: savaitgalį buvo pasiektas momentinis saulės gamybos rekordas
Praėjusią savaitę, antroje jos pusėje vyravus saulėtiems orams, pasiektas naujas saulės jėgainių rekordas – 774 MW. Pasak energetikos ekspertų, sekmadienį net 10 valandų iš eilės elektros kaina biržoje buvo arti 0 Eur/MWh. ...
-
VMVT: kone pusė ištirtų siuntų iš Rusijos ir Baltarusijos neatitiko teisės aktų reikalavimų
Šių metų kovą sugriežtinus importuojamų grūdį kontrolę, Lietuvoje iki kovo 24 dienos buvo patikrintos 42 transporto priemonės, gabenusios negyvūninius pašarus iš Rusijos ir Baltarusijos importui į Lietuvą. Pasak Valstybinės ma...
-
Prasideda nacionalinė atranka gauti Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimus
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) kviečia valstybines institucijas, mokslo įstaigas ir verslo atstovus dalyvauti 2024 m. Europos verslininkystės skatinimo apdovanojimų nacionalinėje atrankoje. ...
-
Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas3
Antradienį uostamiestyje baigiamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų. ...
-
LTOU: keleiviams dėl uždaryto panduso į Vilniaus oro uostą nereikia atvykti anksčiau
Uždarius vadinamąjį pandusą prie Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas sako, kad keleiviams anksčiau atvykti nereikia. ...
-
ESO: elektrą savarankiškai gaminančių vartotojų skaičius viršijo 100 tūkst.
Gaminančių vartotojų, savarankiškai apsirūpinančių elektra iš nuosavų saulės ar vėjo jėgainių, skaičius Lietuvoje viršija 100 tūkst., pirmadienį skelbia Energetikos ministerija. ...
-
„4 procentai“ iniciatoriai ragina valdžią tartis dėl didesnio gynybos finansavimo7
Verslui skatinant visuomenę ir politikus susitarti gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iniciatyvos „4 procentai“ autoriai ragina valdžią kuo greičiau pradėti diskusijas dėl didesnio gynybos finansavimo. ...
-
Tyrimas: šeimos pajamos Vilniuje per trejus metus augo 42 proc.
Namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje per trejus pastaruosius metus vidutiniškai padidėjo 42 proc. (919 eurų) iki 3 tūkst. 126 eurų – toks pokytis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių sostinių, pirmadienį pranešė tyrimą atl...
-
A. Romanovskis: verslas pasiruošęs mokėti už gynybą, bet dalis įmonių gali galvoti apie pasitraukimą3
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įspėja, kad jeigu gynybos poreikiai bus finansuojami vien tik verslo mokesčiais, tai sukurs nepalankias sąlygas. Anot jo, priėmus tokius sprendimus, jau esantis šalyje verslas pra...