- Monika Grigutytė/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad nors dalis žmonių persikelia dirbti iš biurų į namus, biurų poreikis ir paklausa kol kas nėra kritusi. Tuo tarpu Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad verslo paskirties objektų statyba buvo pristabdyta, tačiau matyti perspektyvų gamybinių plotų statybos srityje.
„Sakyti, kad biurų nebereikės ir didžioji dalis dirbs iš namų tikrai negalima, ir tikrai biurų užimtumas didėja kiekvieną mėnesį, turbūt spalį pasieks, kas buvo įprasta. Tik pavienės kompanijos nusprendė, kad leis didžiajai daliai darbuotojų dirbti nuotoliniu būdu, nes didžioji dalis kompanijų nelabai ir gali to daryti, kadangi (darbai – ELTA) yra susiję su paslaugomis, aptarnavimo sektoriumi, tad reikia fiziškai būti vietoje.
O tie darbai, kurie vykdomi iš biuro ir gali būti pakeisti darbu namuose, jie dalinai bus pakeisti. Bet tikrai nebus, kaip buvo kovo pabaigoje-balandžio mėnesį, kad didžioji dalis žmonių dirbs iš namų. Tenka girdėti, kad kai kurie komerciniai bankai yra leidę pusei ar daugiau savo darbuotojų (...) dirbti iš namų. Tokie pavieniai atvejai bus, bet kiek procentaliai – sunku pasakyti“, – Eltai teigė M. Statulevičius.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius/Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
Anot M. Statulevičiaus, verslo paskirties pastatų valdytojai siekia prisitaikyti prie esamos situacijos biurų nuomininkams siūlydami didesnį lankstumą.
„Nei įmonės (traukiasi iš biurų), nei biurų poreikis yra kritęs. Gal tik užimtumas ir žmonių kiekis patalpoje vienu metu bus mažesnis, nes matome, kad nemažai kompanijų įveda rotaciją, kad bent dalis žmonių dirbtų iš namų. Bet kad bus atsisakoma biuro patalpų – kol kas tai nevyksta, dar anksti apie tai kalbėti. Manau, kad labiau reikėtų kalbėti apie tai, kaip biurų valdytojai, administruojantys pastatus, prisitaiko prie naujosios realybės, t.y. taiko įvairius saugumo, švaros, patikros, dezinfekavimo sprendimus, ir tokiu būdu sprendžia šią situaciją“, – teigė LNTPA prezidentas.
Nei įmonės (traukiasi iš biurų), nei biurų poreikis yra kritęs. Gal tik užimtumas ir žmonių kiekis patalpoje vienu metu bus mažesnis.
M. Statulevičius pridūrė, kad biurų nuomos kainų kritimo tikėtis nederėtų, tačiau patys biurų savininkai siūlo daugiau lankstumo taikydami nuomos sąlygas.
„Manau, kad dar anksti kalbėti apie (pingančią nuomą – ELTA), galbūt reikėtų kalbėti apie sutarčių lankstumą, nes nemažai kas norėjo pakoreguoti sutartis, galbūt sudaryti jas trumpesniam laikotarpiui, (...) su mažesnėmis baudomis jas nutraukiant. Kai kurie biurų valdytojai, stengdamiesi išlaikyti nuomininkus, siūlo lankstumą, kai kas – papildomas paslaugas. Toks abipusis supratimas šitoje situacijoje yra aktualesnis, negu greita kainų korekcija“, – kalbėjo jis.
Įstrigę statybų projektai greičiausiai atsigaus
Anot M. Statulevičiaus, nors kai kurių projektų vystymas galėjo būti nukeltas dėl užklupusios pandemijos, verslo paskirties pastatų statybos vėl juda į priekį.
„Didžioji dauguma projektų, kurie buvo suplanuoti, jie ir numatomi vystyti, galbūt tik kai kurių projektų įgyvendinimas bus ilgesnis: kas planavo per pusmetį pradėti (projektą – ELTA), tai galbūt pradės per metus. Bet tie objektai, kurie turi sutartis, kurie turi nuomininkus, kontraktus, dauguma tikriausiai nedels dėl įsipareigojimų nuomininkams. Tokių, kurie projektus nukels, bus, matyt, labai mažai, apie atsisakymus apskritai nesu girdėjęs, kad kažkas būtų paskelbęs ar planuoja atšaukti savo numatomus projektus. Tai labiau galbūt situacijos stebėjimas, atidėjimas, bet ir tas laikas turbūt jau yra praėjęs, dauguma jau mato situacijos aiškumą ir praktiškai juda į priekį“, – teigė jis.
LSA prezidentas Dalius Gedvilas Eltai taip pat sakė, kad dalis nekilnojamojo turto vystytojų, paskelbus karantiną, sustabdė savo projektus.
„Prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną tikrai nemaža dalis nekilnojamo turto vystytojų sustabdė projektus, (...) biurų, prekybinio ploto, gamybinių pastatų statybą, tikrai keletas didelių projektų buvo sustabdyti. Ir sunku pasakyti, ką toliau darys nekilnojamojo turto vystytojai, bet dalis statybininkų turėjo ieškoti darbų kitur, tikrai nemaža dalis išvyko dirbti į užsienį. Sunku pasakyti, kaip bus toliau, bet šiandieną iš tikrųjų labai daug projektų yra sustabdyta“, – teigė D. Gedvilas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas/Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
„Manau, kad (sustabdyti projektai – ELTA) bus atnaujinti, galbūt dalinai pakeisti, gal bus pakeistas vidaus išplanavimas, dalis biurų pastatų galbūt bus transformuoti į kitos paskirties patalpas. Kol kas sunku pasakyti, kaip toliau viskas vystysis. Jei IT technologijos vystysis, tai tikrai darbuotojai turės galimybę kokybiškai dirbti ir per nuotolį, tad tikrai manau, kad dalis naujų biuro patalpų nebus statoma“, – pridūrė jis.
Pasak LSA prezidento, nors nėra aišku, ar ir toliau intensyviai bus statomi verslo paskirties objektai, statybos sektorius tikisi gauti nemažai gamybinių pastatų projektų.
Prasidėjus pandemijai ir paskelbus karantiną tikrai nemaža dalis nekilnojamo turto vystytojų sustabdė projektus.
„Valstybės yra numatyta daug viešųjų, infrastruktūros projektų, ir tikėtina, kad kitų metų viduryje atsiras naujų projektų, kurie daugiau bus inicijuoti valstybės. O iš privačių projektų manau, kad gamybiniai projektai tikrai bus statomi, bet sunku pasakyti dėl naujų prekybos plotų ir biurų.
Visgi gamybiniai plotai, manau, tikrai bus statomi, nes dalis gamybos bus perkeliama iš Kinijos į Europą, ir tikėtina, kad Lietuva šiame procese taip pat sudalyvaus. Manau, kad mūsų gamybos įmonės išnaudos tą šansą ir Lietuvoje bus pradėta vystyti dalis naujos gamybos arba bus plečiama esama gamyba. Manau, kad statybininkai turės darbo tokiuose projektuose“, – Eltai sakė D. Gedvilas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...