- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai per išpardavimų savaitę išleido dešimtis milijonų eurų, praneša LNK žinios.
40 milijonų eurų – tiek per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido vien „Swedbank“ klientai. Tai – net trečdaliu daugiau nei pernai ir daugiau nei du kartus didesnės išlaidos nei užpernai.
„Vieno apsipirkimo suma siekia daugiau nei 50 eurų. Vienas įdomus pastebėjimas, kad žmonės, kurie laukia „Juodojo penktadienio“, neretai būna susiplanavę pirkinius – išsirinkę, ko nori, nes tai nėra pirmo būtinumo prekės“, – sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Daugiausiai žmonės pirko kompiuterinės įrangos, namų interjero dalykų, kvepalų, žaislų. Jiems šiemet išleista gerokai daugiau nei pernai.
„Per „Juodąjį penktadienį“, mūsų duomenimis, klientai išleido 8 milijonus eurų. Suma irgi augo apie 19-20 procentų“, – teigė S. Abraškevičius.
„Revolut“ klientai per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido 10 milijonų eurų – tris kartus daugiau negu ankstesnėmis lapkričio savaitėmis. Vien per „Juodąjį penktadienį“ išleista keli milijonai – net trečdaliu daugiau nei pernai.
„Konkrečių prekių atsiskaitymuose mes negalime matyti. Tačiau vien iš parduotuvių, kuriose žmonės apsipirko, tikrai galima spręsti, kad daug išleido rūbams ir avalynei“, – kalbėjo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Ingrida Daunaravičienė.
Vidutinis vieno pirkimo krepšelis daugiausiai siekia apie 100 eurų. Daugiausiai pirkta elektroninės prekybos milžinėje „Amazon“ už vidutiniškai 123 eurus, „Asos“ – 110 eurų, „AliExpress“ – 32 eurus.
„Akropolis Group“ skaičiuoja, kad per jų rengiamą akciją „Jamam“ vidutinis vieno pirkėjo krepšelis siekė apie 30 eurų, t. y. maždaug šeštadaliu daugiau nei ankstesniais šio rudens savaitgaliais. Daugiausiai pirkėjų dėmesio šiemetinėje „Jamam“ sulaukė kvepalai, elektronikos prekės, žaislai ir knygos.
Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti.
Kol prekybininkai džiaugiasi didėjančiais pardavimais per išpardavimus, aplinkosaugininkai nesidžiaugia visai. „Žvelgiant iš aplinkosauginės perspektyvos, tai tik rodo, kad mes švaistome išteklius ir kuriame taršą, o tarša atsiranda įvairiuose etapuose. Pradedant nuo bet kurios prekės gamybos, jei ji nėra tvari – vien jos gamybai, tarkime, plastikui naudojamas iškastinis, taršus, baigtinis, kuras, t. y. nafta“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Toliau teršia transportavimas, o galiausiai panaudojus daiktus, jie dažnai atsiduria ne pakartotinio naudojimo vietose, o sąvartynuose. Geriausiu atveju, išrūšiuojami ir panaudojami kaip antrinė žaliava.
„Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti. Manau, kad didelį vaidmenį tiek Lietuvoje, tiek kitur galėtų vaidinti savivalda, sudarydama kuo geresnes sąlygas žmonėms naudotis tiek dalijimosi platformomis, bei sudaryti sąlygas remontuoti daiktus“, – svarstė I. Budraitė.
Europoje populiarėja daiktų taisymo kavinės, kur galima rasti įvairiausių įrankių. Dirba specialistai, kurie padeda susitaisyti sugedusį daiktą pačiam. Lietuvoje panaši vieta įsikūrusi Vilniuje, Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...