- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estija ir vėl aplenkė Lietuvą – du Talino restoranai gavo prestižines „Michelin“ žvaigždes ir pateko į geriausių restoranų pasaulyje gidą. Kodėl Lietuvoje nėra tarp aukščiausių įvertinimų gavusių restoranų, pokalbis su virtuvės šefu, restorano savininku Liutauru Čepracku.
– Kur yra estų sėkmės paslaptis?
– Jų sėkmės paslaptis – jų valdžios institucijos ir pareigūnai, kurie galvoja apie maistą kaip apie dalį šalies kultūros ir kad tai yra nepaprastai svarbu.
– Ar tai ne restoranų ir jų asociacijų kaltė, kad nesugeba prisikviesti „Michelin“? Kaip vyksta vertinimas?
– Prisikviesti gali tik valdžios institucijos. Privati iniciatyva negali lemti „Michelin“ gido prisikvietimo. Kaip vyksta vertinimas, niekas nežino. 2019 m., kai suorganizavome kulinarijos forumą, prasidėjo dialogas su valdžios institucijomis, jos tarsi pakvieti šnekėti „Michelin“ apie mažiau prestižinę geltoną knygutę. Prasidėjus pandemijai uždaviau paprastą klausimą – ar toliau tęsia dialogą? Buvo atsakyta, kad pandemija – ne laikas, pasibaigs ir šnekėsime, pasitarsime su latviais, estais, nes labai brangu ir t.t. Pinigų suma – 400 tūkst. metams, savaime suprantama, reikalaujama pasirašyti kokių 3–4 metų sutartį. Suprantama, labiausiai nepatinka, kad negali kontroliuoti vertinimo, kiek restoranų atsidurs. Estijoje yra daugiau nei 30 į gidą papuolusių restoranų, iš kurių du turi „Michelin“ žvaigždes, penki yra kaip gurmanų, du gavo už ekologiją. Žmonės dažnai net nesupranta, ar restoranas apdovanotas žvaigždute, jie tik mato raudoną lipduką su „Michelin“ užrašu ir galvoja, kad valgo tokiame restorane, o iš tikrųjų tik pažymėtame gide. Esmė, kad gastronominio turisto išlaidos didelės, leidžia tūkstančius kiekvieną dieną.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ko vertas gidas, kurį nusiperki? Kiek jis objektyvus ir ką duoda restoranui?
– Jis nenuperkamas. Jei privatus verslas galėtų tai padaryti, gal būtume tai padarę seniau. Bet tai turi inicijuoti valdžia, kuri galvoja, kad panašumas atsidurti pasaulio kulinarijos žemėlapyje, ką deklaravo ir padarė estai.
– Kuo estų apdovanoti restoranai ypatingi ir kodėl restoranams svarbu būti įvertintiems žvaigždutėmis?
– Išskirtinumas visada gerai. Reikia nepamiršti, kad įvertinimas atspindi požiūrį į kokybę ir standartus. Nežinai, kada vertina. Žmonės parodo pažymėjimus, pasiknaisioja po virtuvę ir išeina. Nežinai, kaip bus, prabėgus pusei metų staiga gauni skambutį ir sako, kad sveikina.
– Ar vietiniams svečiams svarbu, kiek restoranas turi tokių žvaigždžių ir kiek vidutiniškai kainuoja patiekalas?
– Mes negalime sakyti, kiek vidutiniškai kainuoja patiekalas, nes tai priklauso nuo restorano. Yra vienos žvaigždės „Michelin“ restoranų, kur galite pavalgyti už 50 eurų, o kitur pavalgysi už 200 ir dar priklauso nuo lokacijos, meniu. Manau, Lietuvoje irgi egzistuoja gastronominių turistų, kurie važiuoja į užsienį ir renkasi restoranus pagal žvaigždutes.
Tai nėra taip paprasta, tai – siekiamybė. Turi įdėti labai daug pastangų.
– Ar Lietuvoje yra restoranų, kurie galėtų gauti žvaigždučių?
– Manau, yra. Tai yra ir paskata stengtis, tobulėti, galvoti. Tobulėti, žiūrint, ką daro kiti, ir siekti to. Tai nėra taip paprasta, tai – siekiamybė. Turi įdėti labai daug pastangų. Šiandien tai prestižiškiausias gidas.
– Galbūt mes jį turėsime ir Lietuvoje.
– Turėsime su sąlyga, kai valdininkai pagaliau supras, kad vis dėlto kulinarija yra vienas iš kertinių kultūros pamatų ir atspindi šalies išsivystymą. Tai svarbu mūsų merdinčiam turizmui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio4
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...