Perspėjimas – ne nuosprendis

Didžiąją nemokumo prislėgtų įmonių dalį sudaro apgyvendinimo ir maitinimo (46), didmeninės ir mažmeninės prekybos ir automobilių bei motociklų remonto (45), gamybos (27) įmonės.

"Gautas perspėjimas iš karto nereiškia nuosprendžio verslui – veikiau priešingai – tai galimybė peržiūrėti veiklą, konsultuotis su profesionalais ir rasti tinkamų sprendimų kiekvienu konkrečiu atveju", – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Įmones VMI identifikavo įvertinusi jų ir trečiųjų šaltinių pateiktus finansinius duomenis. Tam buvo panaudoti pelno mokesčio, PVM deklaracijų, finansinės atskaitomybės ir kiti trečiųjų šalių teikiami dokumentai. Šią atranką VMI atliks kas ketvirtį.

Maždaug pusė įmonių, kurioms kilo nemokumo rizika, naudojasi VMI pagalbos priemonėmis.

Kaip nežlugti?

Inspekcija informuos šias įmones, o jų atstovai galės kreiptis į verslumo ir eksporto plėtros agentūrą "Versli Lietuva" konsultacijų, ko imtis toliau.

Verslininkams, dar galintiems ir norintiems išsaugoti savo verslą, bus suteikta išsami informacija apie įvairias pagalbos priemones, galinčias padėti išvengti nemokumo. Verslai, patiriantys didesnių sunkumų, gaus išsamią informaciją apie restruktūrizavimo arba bankroto procedūrų inicijavimo galimybes.

Net nusprendus inicijuoti bankrotą – to nereikėtų suprasti kaip nuosprendžio, o vertinti kaip naują patirtį, kuri gali ateityje padėti sukurti kitą verslą.

"Net nusprendus inicijuoti bankrotą – to nereikėtų suprasti kaip nuosprendžio, o vertinti kaip naują patirtį, kuri gali ateityje padėti sukurti kitą verslą. Be to, verslininkai, nusprendę inicijuoti naujus verslus, visuomet galės kreiptis į "Verslią Lietuvą" ir nemokamai konsultuotis verslo vystymo klausimais", – aiškino "Verslios Lietuvos" Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė.

Ankstyvojo perspėjimo sistemą įgyvendina Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei "Verslia Lietuva".

Nerimastinga statistika

Beje, ir Valstybės kontrolės auditoriai toliau renka bei analizuoja duomenis, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti, ir teikia jau ketvirtąją COVID-19 padarinių valdymo informacijos suvestinę.

Pažymima, kad, palyginti su 2020 m. pradžia, šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota 47,5 proc. mažiau bankrotų.

Daugiausia bankroto procesų pradėta didmeninės ir mažmeninės prekybos (19,7 proc.) bei statybos (15,9 proc.) sektoriuose. Žemas bankrotų skaičius iš dalies yra teigiamas rodiklis, tačiau susirūpinimą kelia tai, kad valstybės pagalba milijoninėmis sumomis skiriama įmonėms, kurios yra ant bankroto slenksčio. Per pastaruosius tris mėnesius bankroto procedūros buvo pradėtos 181 įmonei, iš jų 95 įmonėms 2020 m. buvo suteikta 14 mln. eurų valstybės pagalba, kurios didžiąją dalį – 12,6 mln. eurų – sudarė mokesčių atidėjimas.

Registruotas nedarbas šalyje mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Palyginti su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc. ir gegužę siekė 6,8 proc. Iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių net 42 proc., t.y. daugiau nei 100 tūkst. asmenų, yra ilgalaikiai bedarbiai. Dalis jų – 26 tūkst. – iki registracijos Užimtumo tarnyboje yra nedirbę dvejus ir daugiau metų. Ilgalaikių bedarbių skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir 2,6 karto didesnis, nei buvo prieš metus. Tokį augimą gali lemti daug veiksnių: žema kvalifikacija arba jos neturėjimas, darbo pasiūlos ir paklausos regionuose neatitiktis, mažas gyventojų mobilumas ir nuo 2020 m. birželio mokama darbo paieškos išmoka.