- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak Lietuvos banko, aktyviausi investuotojai Lietuvoje yra 25–54 metų vyrai – jie 2021 m. sudarė daugiau kaip 60 proc. visų sandorių vertybiniais popieriais. Tačiau investavimą atranda ir moterys – aktyviai investuojančių moterų daugėja beveik taip pat sparčiai, kaip ir vyrų.
„Duomenų, surinktų iš finansų tarpininkų, analizės pagrindu sudarytas investuotojo paveikslas parodė, kad pernai aktyviai investuojančių moterų ir vyrų reikšmingai gausėjo visose amžiaus grupėse. Tam įtakos turėjo didėjantis investicinių paslaugų prieinamumas ir finansų rinkoms itin sėkmingi 2021 m.“,– sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.
Lietuvoje aktyviai investuoja 31,5 tūkst. vyrų ir beveik 18 tūkst. moterų.
Bendras neprofesionalių investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 116,2 tūkst. Per metus šis skaičius padidėjo 40 proc. (nuo 82,8 tūkst.), o per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau kaip dvigubai (nuo 52,7 tūkst.).
Lietuvoje aktyviai investuoja 31,5 tūkst. vyrų ir beveik 18 tūkst. moterų. Nors vyrų vis dar yra trimis ketvirtadaliais daugiau nei moterų, aktyviai investuojančių abiejų lyčių atstovų daugėja panašia sparta.
Tipinis neprofesionalusis investuotojas, kuris yra aktyviausias pagal sandorių skaičių ir sukaupęs daugiausia turto, yra 35–54 metų vyras. Šios amžiaus grupės investuotojai valdo 45 proc. viso į akcijas investuoto turto. Vyrų investiciniai portfeliai paprastai yra rizikingesni nei moterų: vyrai investicijoms į akcijas skiria 57 proc., moterys – 49 proc. portfelio. Moterys susimažina investicijų riziką, skirdamos didesnę nei vyrai dalį obligacijoms.
Akcijos yra pagrindinė investuotojų turto klasė, turimų akcijų vertė viršija 1 mlrd. eurų ir sudaro 55 proc. viso investuotojų portfelio, 634 mln. eurų investuota į fondus, 247 mln. eurų – į obligacijas. Viso gyventojų vertybinių popierių sąskaitose esančio turto vertė sudarė beveik 2 mlrd. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo pusantro karto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...