- Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
-
G. Nausėda siūlo didinti NPD, išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas
Siekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
„Tai yra priemonė, orientuota į mažiausias pajamas gaunančius žmones, tai tikslinga ir kryptinga priemonė“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Taip, kažkas gal sakys, kad mes jau 2022 metų biudžete padidinome šį dydį iki 460 eurų, tačiau sutikite, kad to, ką padarėme, kai infliacijos problemos nebuvo, arba ji buvo tik užuomazgoje, nepakanka“, – kalbėjo jis.
Be to, G. Nausėda siūlo mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
„Tikslinga apsvarstyti vienkartinių išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms klausimą, kalbu apie senjorų pensijas, šalpos pensijas gaunančius žmones, galėtume kalbėti apie tai, kad vienkartinė išmoka šiai žmonių grupei galėtų sudaryti 100 eurų. Taip pat kalbame apie šeimas daugiavaikes, kurios augina negalią turintį vaiką ir, žinoma, finansinių problemų patiriančias šeimas“, – sakė G. Nausėda.
Tai yra priemonė, orientuota į mažiausias pajamas gaunančius žmones, tai tikslinga ir kryptinga priemonė.
Jis sakė, kad Seimo bus prašoma NPD pakeitimus svarstyti neeilinėje sesijoje vasario mėnesį, o jie įsigaliotų nuo šių metų pradžios arba nuo liepos.
Anot prezidento, jo pasiūlytoms priemonėms gali prireikti apie 150-200 mln. eurų, kurie, pasak jo, bus surinkti papildomai į biudžetą dėl išaugusios infliacijos.
„Dėl to, kad reali infliacija bus tris-keturis kartus didesnė nei ta, kurią prognozavome sudarant 2022 biudžetą, gali būti gaunama maždaug 150, gal iki 200 mln. eurų papildomų pajamų. Tų priemonių, apie kurias aš kalbėjau, (...) fiskalinis efektas maždaug ir sudarytų šią mano minėtą sumą“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad 2022 metų biudžetas buvo priimtas remiantis 2,5 proc. infliacijos prognoze, kuri šiuo metu neatitinka realybės.
„Neabejotina, kad dėl tos priežasties, kadangi auga kainos, auga PVM akcizų įplaukos, valstybė surinks į biudžetą pakankamai daug infliacinių pajamų, todėl šiandien, kai kalbame apie solidarumą, yra pats tinkamiausias metas tomis papildomomis pajamomis pasidalinti. Tai galime padaryti tiek per mokestines lengvatas, tiek per pajamų didinimą, tiek ir kitais būdais“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad Vyriausybės pasiūlytos priemonės amortizuoti kainas – taikyti nulinį PVM tarifą šildymui bei papildomą paramą saulės elektrinėms – yra nepakankamos, jo žodžiais, atrodo „labai ir labai kukliai“.
„Tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai ir labai kukliai. Taip, iki šio šiandienio mūsų susitikimo šis bei tas padaryta, arba bent jau paskelbti sprendimai pirmiausia dėl PVM sumažinimo šildymui nuo 9 proc. iki 0 proc. Energetikos ministerija pateikė priemonių planą atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti ir saulės elektrinėms namuose statyti, tačiau tai labiau vidutinio poveikio priemonės“, – sakė G. Nausėda.
„Drįsčiau teigti, kad šitokios priemonės praktiškai infliacijos problemos nesprendžia“, – pridūrė jis.
Tuo pačiu jis kalbėjo pritariantis PVM tarifo mažinimui iki nulio, nes tai sumažins kainas daliai gyventojų.
„Kalbėjome apie PVM lengvatų taikymą įvairioms produktų grupėms, aš palaikau šitoje vietoje nuskambėjusį pasiūlymą Vyriausybės mažinti PVM tarifą centralizuotam šildymui, manau, tai tikslinga daryti pirmiausia dėl to, kad kalbame apie reguliuojamas kainas ir turime garantiją, kad mažesnis tarifas virs mažesne kaina žmonėms“, – sakė prezidentas.
Dėl PVM lengvatos maisto produktams G. Nausėda sakė turintis abejonių, bet tuo pačiu mano, jog toks klausimas Seimo sesijoje galėtų būti svarstomas.
„Kai kalbame apie maisto produktus, kitas produktų grupes, čia turiu abejonių, nes šių produktų kainodara yra privačių subjektų rankose ir garantijos, kad mažesnis tarifas virs ne papildomomis pajamomis tarpininkų grandinėje, o bus perduotas galutiniam vartotojui, deja, nėra“, – sakė G. Nausėda.
„Turime galvoti apie tai, kas atsitiks, kai tą lengvatą panaikinsime. Galimas dalykas, kad susilauksime kainų pliūpsnio šiek tiek vėliau, maža to, kai kurie prekybininkai gali pradėti kelti kainas jau ruošdamiesi tai dienai x negi šiek tiek anksčiau. Turime labai atsakingai, pasvertai svarstyti šį klausimą, nors jis seimo sesijoje galėtų būti svarstomas“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat sakė išgirdęs ministrų patikinimą dėl pagalbos nevyriausybinėms organizacijoms, be to, Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius patikino, kad savivaldybės yra pasirengusios pademonstruoti solidarumą dėl infliacijos problemos.
„(Solidarumas – BNS) būtinas stabdant viešųjų paslaugų, kurios savivaldybių rankose, kainų kilimą, net jei tai sudėtinga padaryti dėl energetinių išteklių brangimo. Kalbu apie neformaliojo ugdymo paslaugas, darželius, viešojo transporto paslaugas“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat minėjo, kad artimiausioje ateityje galėtų gimti sprendimai, kurie būtų skirti paremti verslą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“4
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...