Infliacija naikina gyventojų santaupas

Metinė infliacija sausį šoktelėjo iki rekordinių aukštumų. Tačiau statistikai teigia, kad žmonių perkamoji galia irgi pastebimai didėjo. „Šiuo metu kavinėje už vidutinį darbo užmokestį galime išgerti 113  puodelių kavos daugiau nei 2012 m.“, – teigia Statistikos departamento Kainų skyriaus vedėja Virginija Jasionienė. Tačiau ekonomistų išvados ne tokios optimistinės: sparčiai nuvertėja gyventojų santaupos.

Lietuvoje metinė infliacija sausį siekė 12,4 proc., o mėnesio – 2,2 proc., pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausia metinė infliacija nuo 1996 m. gruodžio, kai siekė 13,1 proc. 2009 m. sausį ji buvo 9,6 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šį sausį, palyginti su tuo metu pernai, paaugusios 17,7 proc., neįskaičiuojant rafinuotų naftos produktų – 15,2 proc. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 13,8 proc., paslaugų – 9,1 proc., pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos kainų padidėjimas ir kitų transporto priemonių, įrangos kainų sumažėjimas.

Kai yra dviženklė infiacija, nesunku suskaičiuoti, kad dabartinių 20 mlrd. eurų santaupų vertė per metus gali sumažėti keliais milijardais eurų.

Optimistinė gaida

Pasak V.Jasionienės, nuo 2012 m. iki 2022 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik dukart – nuo 478 iki 995 eurų, todėl, net ir fiksuojant rekordinę infliaciją, už jį šiuo metu galima įpirkti daugiau.

„Šiuo metu kavinėje už vidutinį darbo užmokestį galime išgerti 113  puodelių kavos daugiau nei 2012 m., nupirkti 738 kg daugiau kvietinių miltų ar 628 l daugiau pieno, – Statistikos departamento ir Lietuvos banko ekspertų diskusijoje apie kainas vasario 14-ąją teigė V.Jasionienė. – Dabartinis kainų kilimas nepralenkė vidutinio darbo užmokesčio augimo.“

Ji akcentavo, kad dviženkliai infliacijos skaičiai žmonėms daro labiau psichologinį efektą, nes, pavyzdžiui, pastarąjį kartą sausio mėnesį kainos labiau augo tik kriziniais 2009 m.

Didelis poveikis

Pasak „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimo specialisto Rolando Rodzio, 2022-ųjų pradžia Lietuvoje primena maždaug penkiolikos metų senumo įvykius. Didelės infliacijos poveikis – ne tik parduotuvių lentynose sparčiau besikeičiančios kainos, bet ir nuvertėjančios santaupos.

„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų. Esant dviženklei infliacijai, nesunku suskaičiuoti, kad šių santaupų vertė per metus teoriškai gali sumažėti keliais milijardais eurų. Aišku, skirtingi produktai ir paslaugos pabrangsta nevienodai, todėl kiekvienam namų ūkiui infliacijos poveikis yra skirtingas“, – teigia R.Rodzis.

Kaip nuo didelės infliacijos savo santaupas ketina apsaugoti šalies gyventojai ir kurie iš pasirinktų būdų gali būti veiksmingiausi?

(Ne)racionali elgsena

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa (ją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko „Spinter tyrimai“), didesnės infliacijos akivaizdoje žmonės dažniausiai būtų linkę padidinti savo taupymo normą – tokį pasirinkimą įvardijo 27 proc. respondentų.

„Gyventojų nusiteikimą daugiau taupyti vyraujant aukštai infliacijai iš dalies galima paaiškinti poreikiu užsitikrinti finansinį saugumą. Baimindamiesi kainų kilimo artimiausioje ateityje, žmonės galbūt nėra iki galo tikri dėl savo finansinių galimybių, todėl linkę dar daugiau pinigų skirti vadinamajai finansinei pagalvei. Galiausiai, mažiau vartojimo reikmėms išleistų pinigų šalies mastu taip pat gali prisidėti prie infliacijos slopinimo“, – teigia R.Rodzis.

Kita vertus, susiduriant su didesne infliacija ir brangstančiomis prekėmis, gali kaip tik kilti noras greičiau leisti savo santaupas ir įsigyti įvairių daiktų ar paslaugų, už kurias jau artimiausioje ateityje reikėtų mokėti brangiau. Vis dėlto, remiantis tyrimo duomenimis, vartojimui daugiau pinigų dėl didesnės infliacijos būtų linkę skirti tik nedidelė dalis (8 proc.) šalies gyventojų.

Pasak R.Rodzio, nors daiktų, ypač brangiau kainuojančių, įsigijimas gali atrodyti racionalus pasirinkimas, kuris ilgainiui turėtų padėti sutaupyti, tačiau tai galioja anaiptol ne visada.

12,4 proc. – tokia metinė infiacija Lietuvoje fiksuotą sausį ir ji priartėjo prie rekordinių aukštumų.

„Infliacija yra išvestinis dydis, kuris susideda iš plataus krepšelio įvairių prekių ir paslaugų, kuriame vienos brangsta sparčiau, o kitos lėčiau arba jų kaina net nesikeičia. Todėl sprendimas imti labiau išlaidauti ir pirkti dalykus, kurie šiuo metu jums nebūtini, yra prasta strategija pinigų vertei išsaugoti“, – sako „Swedbank“ ekspertas.

NT – kaip apsauga

Vienas iš populiaresnių pirkinių saugantis infliacijos yra nekilnojamasis turtas. Tokį apsaugos nuo infliacijos būdą rinktųsi kas penktas šalies gyventojas (21 proc.).

„Nekilnojamasis turtas tradiciškai išlieka pageidaujama investicija ir apsaugos nuo infliacijos priemone. Vertinant ilgalaikę tendenciją, nekilnojamojo turto brangimas atitinka infliaciją ir gali padėti išsaugoti santaupų vertę“, – pastebi R.Rodzis.

Tiesa, „Swedbank“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad nekilnojamasis turtas ne visiems prieinama investicinė priemonė dėl santykinai didelės jo įsigijimo kainos. Be to, tokios investicijos grąža priklauso ne tik nuo bendros NT kainų krypties rinkoje, bet ir nuo situacijos konkrečioje vietoje ar paties NT objekto ypatybių.

„Vadinasi, įsigijus nelikvidų NT objektą, jis nebūtinai padės apsisaugoti nuo infliacijos, be to, ilgainiui net gali netekti savo vertės ir jį parduoti nusprendęs savininkas patirs nuostolių“, − pažymi „Swedbank“ ekspertas.

15 proc. gyventojų nurodo, kad, siekdami išvengti didelės infliacijos įtakos, sieks greičiau įsigyti kitų brangių pirkinių. Pasak R.Rodzio, jei toks brangus pirkinys, kaip naujas automobilis, buvo planuotas jau anksčiau ir jis tikrai reikalingas, tada taip galima išsaugoti šiek tiek pinigų vertės. Tačiau kaip ilgalaikė vertės išsaugojimo priemonė daugelis brangių pirkinių netinkami, nes, bėgant metams, jie vis tiek bus linkę nuvertėti.

Grąža gerokai didesnė

Pasak „Swedbank“ atstovo, ilgalaikis reguliarus lėšų investavimas taip pat gali padėti aplenkti infliaciją, uždirbti teigiamos grąžos ir padidinti savo sukauptų lėšų vertę.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuo investavimo šiuo metu kai ką gali sulaikyti pastaruoju metu sunkiai nuspėjama finansų rinkų kryptis. Vis dėlto, pradėjus nuo santykinai nedidelių sumų, jas investuojant reguliariai ir į plačią diversifikaciją siūlančias priemones, pavyzdžiui, įvairių pasaulio regionų investicinius fondus ar biržose prekiaujamus fondus, ilgainiui galima pasiekti teigiamos grąžos, kuri gerokai pranoks infliaciją.

Kita alternatyva – rinktis atskirų sektorių ar įmonių akcijas, kurių veiklos rezultatams ar ateities perspektyvoms didelė infliacija nedaro tokios žalos ar net gali turėti teigiamą poveikį. Tarp infliacijai mažiau paveikių investicijų dažniausiai įvardijamos vertės akcijos, t.y. akcijos stabilius pajamų srautus ir pelną generuojančių įmonių, kurios rinkoje išsiskiria žemesniais už vidutinį įverčiais.


Asmeninė skaičiuoklė

Lietuvos bankas pranešė sukūręs skaičiuoklę, suteikiančią galimybę kiekvienam žmogui apsiskaičiuoti asmeninę infliaciją ir palyginti ją su bendra šalies infliacija. E. skaičiuoklėje pateikta dvylika pagrindinių prekių ir paslaugų rūšių: maistas, sveikata, transportas, poilsis ir kt.

„Kiekvieno žmogaus asmeninė infliacija gali skirtis nuo esančios Lietuvoje, nes skiriasi žmonių įsigyjamos vartojimo prekės ir paslaugos, kiekiai, atitinkamai – ir išlaidos, – paaiškino Lietuvos banko ekonomistė Justina Gaižutytė. – Kiekvienas, detaliai suvedęs savo išlaidas, gali palyginti, kam išleidžia daugiau arba mažiau nei vidutiniškai gyventojai Lietuvoje.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

jie sako:

jie sako: portretas
perkamoji galia kyla, ekonomika kyla... Vakarai mums padės.... kaip visada...yea...

Kai kavos puodeliais matuojamas pragyvenimo lygis .Kas tai ?

Kai kavos puodeliais matuojamas pragyvenimo lygis .Kas tai ? portretas
Gal degtinės buteliais kai kas pradės matuoti kišenės turinį ?.Manau žmogų pykdo kad kalba ir žada viena ,o tikrumoje daro kitus veiksmus. Kaip ir pensijas eilinį karta procentais pakėlė ,bet ne į infliacinį lygi .Tai tik vienas iš pavyzdžių ir pažadų netesėjimo. Kai pažadai nevirsta darbais ir tikrove.

vardan tos Lietuvos

vardan tos Lietuvos portretas
niekai tuoj pakels palukanas drastiskai kaip 2008 m. ives naujus nt ir zemes auto mokescius,pakels komunalinius dar super super mazi-dings kaip dumas TA infliacija is Lietuvos
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių