- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomiką kamuoja problemos: infliacija, kuri yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), energetinė krizė ir nežinomybė dėl ateities. Kad Lietuvoje gyventi vis sunkiau sako ir ekonomikos vargo indeksas. Lietuva yra tarp didžiausią vargą patiriančių šalių.
Apie tai LNK reportaže buvo kalbama su Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstove Kotryna Tamkute.
– Kas yra Ekonomikos vargo indeksas?
– Ekonomikos vargo indeksas yra indeksas, kuris parodo tai, kas yra svarbu gyventojams. Gyventojams yra svarbu ne tik tai, kad sukurtų prekių ir paslaugų vertė didėtų, bet ir tai, kad išliktų nedidelis nedarbo lygis. Šis indeksas tai ir parodo. Mes skaičiuojame pagrindinius tris rodiklius: BVP augimą, nedarbo lygį bei infliaciją. Juos visus sudėję gauname indeksą, kuris parodo, kokioje ekonominėje padėtyje šiuo metu atsidūrusi šalies ekonomika.
– Ar galima teigti, kad Lietuva vargsta?
– Ekonomikos vargo indeksas rodo, kad Lietuva yra penktoje pozicijoje nuo galo, tai reškia, kad mes esame penktoje vietoje iš didžiausią ekonomikos vargą patiriančių valstybių. Taip pat svarbu, kad prieš tai buvusiame ekonomikos vargo indekse, kurį skaičiuojame kas ketvirtį, tai praeitame ketvirtyje 2021 metus užbaigėme būdami šeštoje pozicijoje, bet tai nereiškia, kad ekonomikai sekasi geriau. Mūsų padėtis keitėsi dėl situacijos kitose šalyse.
– Kokia situacija kitose šalyse?
– Didžiausią ekonomikos vargą patiria Ispanija, Slovakija ir Italija, o geriausiai šiuo metu sekasi Airijai, Maltai ir Slovėnijai. Kas skiria šias valstybes? Didžiausią ekonomikos vargą patiriančiose šalyse BVP lėtėja, išlieka aukštas nedarbo lygis, o tose šalyse, kuriose ekonomika šiuo metu vargsta mažiausiai, vyrauja pakankamai nemažas BVP kilimas ir nedidelė infliacija.
– Kaip greitai keičiasi šalys šitame indekse?
– Infliacija yra būtent tas rodiklis, kuris stumia Lietuvą į labiausiai ekonomiškai vargstančių šalių sąrašą. Mes stebime, kad nuo praeitų metų infliacija didėjo ir mūsų pozicija stūmėsi žemyn. Kadangi indeksas skaičiuoja ketvirtinius duomenis, tai mes galime turėti net trijų mėnesių rodiklių kaitą ir stebėti tendenciją. Yra tokių valstybių, kuriose augant BVP indeksas keitėsi ganėtinai žymiai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar indeksas kam nors yra svarbus? Ar į jį kreipiamas dėmesys?
– Pats indeksas buvo sukurtas aštuntajame dešimtmetyje, todėl tai tikrai nėra naujas įrankis, kuris yra naudojamas skirtingose šalyse. Kanados Freizerio institutas šiam indeksui skiria daugiausiai dėmesio ir kiekvienais metais aktyviai jį matuoja. Pagrindinis jo priekaištas vyriausybėms – infliacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...