- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas iš savo 2020 m. pelno į valstybės biudžetą ketvirtadienį pervedė 16,6 mln. eurų. Tai – didžiausia nuo 2012 m. Lietuvos banko skiriama suma į valstybės biudžetą.
Sprendimus dėl pelno paskirstymo priima Lietuvos banko valdyba vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu, sakoma banko pranešime.
„Dėl COVID-19 sukeltų pasekmių ne visi euro zonos bankai pernai uždirbo pelno ir savo pervedimais papildė valstybių biudžetus. Džiaugdamasis praėjusių metų Lietuvos banko investavimo rezultatais noriu pabrėžti, kad šiemet toliau sieksime rasti galimybių didinti Lietuvos banko finansinį pajėgumą ir kartu banko įmokas į šalies biudžetą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos banko valdybos patvirtintame 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodoma, kad 2020 m. Lietuvos banko pelnas sudarė 24,64 mln., 2019 m. – 25,44 mln. eurų.
Lietuvos bankas pranešime nurodo, kad daugiausia uždirba iš finansinio turto valdymo, klientų aptarnavimo, dalyvavimo Eurosistemoje ir pinigų politikos operacijų. Valdant finansinį turtą, investicijų paskirstymo metodas padėjo atlaikyti pernykštę finansų rinkų audrą.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Lietuvos bankas pateikia Seimui ir paskelbia jį viešai.
Pagal Lietuvos banko įstatymą, įmoka į biudžetą po pelno paskirstymo Lietuvos banko atsargos kapitalui neturi viršyti sumos, kuri lygi 70 proc. apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio) vidurkio. Įmoka į valstybės biudžetą mokama vieną kartą per metus – įprastai iki gegužės 1 d.
Pastaraisiais metais Lietuvos banko į valstybės biudžetą pervedama lėšų dalis nuosaikiai didėja. Iš 2017 m. pelno į valstybės biudžetą buvo pervesta 11,2 mln., iš 2018 m. pelno – 12,7 mln., o iš 2019 m. pelno – 13,8 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...