- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai įmonės sąskaitos už elektrą išauga iki pusantro milijono eurų per mėnesį, darbuotojams gali tekti įteikti atleidimo lapelius. Taip jau nutiko daugiau nei 100 „Rokiškio sūrio“ Ukmergėje darbuotojų, pasakojama LNK reportaže.
„Deja, su dideliu nepasitenkinimu, tačiau su nemaža dalimi darbuotojų turėsime atsisveikinti“, – kalbėjo įmonių grupės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa.
Įmonė sako, kad tokių didelių elektros kaštų numačiusi nebuvo, o nuo liepos elektros brangimas tapo nebepakeliamas, todėl nuspręsta dalį darbuotojų atleisti. Jei situacija nepasikeis, padarinius gali pajusti ir maždaug 5 tūkst. su įmone bendradarbiaujančių ūkininkų.
„Jeigu mes sustojame, tai sustoja ne tik „Rokiškio sūris“, bet ir labai nemaža dalis Lietuvos, Latvijos bei Estijos ūkio segmentų, ką prikelti užtrunka ne mažiau kaip 2–2,5 metų“, – tęsė D. Trumpa.
Įmonės vadovas sako nesuprantantis, ko valdžia delsia.
„Jeigu mes esame karo stovyje, tai ir taisykles reikia taikyti karo stovyje. Tačiau rinkoje mes dirbame, lyg viskas būtų normaliai“, – sakė D. Trumpa.
O štai daliai, užsimaniusių paplaukioti baseine, gali tekti apsisukti ant kulno. Dėl išaugusių energijos išlaidų „Impuls“ praneša laikinai stabdantis kai kuriuose sporto klubuose esančių baseinų veiklą.
Nors verslas priekaištų valdžiai turi nemažai, Lietuvos banko vadovas sako, kad valstybė neturėtų remti įmonių, kaip tai darė dėl pandemijos.
„COVID-19 laikotarpiu matėme, kad verslui buvo duodama daug paramos. Paskui ne visa ta parama nuėjo ten, kur paramos teikėjai norėjo, kad nueitų“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Latvija, Estija ir Prancūzija priėmė sprendimus. Ar mes galime kažką daryti?“ – sakė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad pagalbos priemonės verslui jau veikia.
„Verslas niekada negali tikėtis, kad eis tik į kalną ir niekada nebus nuokalnių“, – tęsė G. Šimkus.
Vokietijos kancleris jau pažadėjo, kad Vokietija skirs papildomus 65 mlrd. eurų tam, kad dėl kainų šuolių gyventojai ir verslas patirtų kuo mažesnę žalą. Lietuvos Vyriausybė kompensaciją už elektrą buitiniams vartotojams ketina pratęsti ir nuo naujųjų. Šiuo metu ji siekia devynis centus už kilovatvalandę. Anksčiau skaičiuota, kad tai valstybei atsieis nuo pusės iki vieno milijardo eurų, tačiau Ingrida Šimonytė užsimena, kad milijardo gali ir neužtekti.
„Mes kalbame apie sumas, kurioms biudžeto reikės artimo milijardui eurų ar net daugiau. Čia tik konkrečiai susijusių su energetikos išteklių kainomis, neminint pajamų priemonių, kurios biudžete bus numatytos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Konkretesnį planą, kaip Vyriausybė gyventojams planuoja kompensuoti rekordines elektros kainas, premjerė aptarė su prezidentu, tačiau kokių priemonių ketinama imtis, visuomenei neskelbiama.
„Faktas tas, kad yra šalis Europoje, visai netoli mūsų, kurioje žmonės žūsta, kurie netenka namų, neturi stogo virš galvos ir kurių problemos yra žymiai didesnės negu padidėjusi šildymo arba elektros sąskaita“, – tęsė I. Šimonytė.
Lietuvos banko teigimu, papildomas milijardas eurų Lietuvos biudžetui nebūtų nepakeliama našta.
„Papildomos išlaidos bus kompensuojamos iš surenkamų pajamų. Matome, kad biudžeto surinkimas yra gerokai pagerėjęs. Tai bus našta, bet tai – vienkartinis dalykas“, – sakė G. Šimkus.
Energetikos ministerija visuomenei trečiadienį žada pristatyti planą, kaip taupyti. Siūloma patalpose šildymo sezonu sumažinti temperatūrą iki devyniolikos laipsnių. Viešojo sektoriaus pastatuose išjungti karštą vandenį. Esant galimybėms, pirmadieniais ir penktadieniais dirbti iš namų. Taip pat siūloma dviem mėnesiais prailginti maksimalaus leistino greičio ribojimą greitkeliuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...