- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu neprireiks visų valstybės biudžete numatytų kompensacijų energetinėms išlaidoms, tuomet mažės valstybės skola, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Gali būti, kad jeigu tos tendencijos išsilaikys, mums reikės mažesnio biudžeto šiam tikslui, mažiau kompensacijų. (...) Jeigu mums pavyks tą biudžetą sutaupyti, tai mes sumažinsime skolą, bus mažesnė skola ir mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos ateityje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Anot jos, valstybės skolinimasis ir skolos aptarnavimas pastaruoju metu kainuoja brangiau.
Skola Lietuvai, deja, bet pastaruosius metus brango ir brango gana nemaloniai.
„Norėčiau pabrėžti, tai buvo suplanuoti kaip skolinti pinigai, skola Lietuvai, deja, bet pastaruosius metus brango ir brango gana nemaloniai, nes tie laikai, kai buvo galima skolintis už nulį ar mums primokėdavo už tai, kad pasiimdavo mūsų skolos vertybinius popierius, yra pasibaigę ir pasibaigę negrįžtamai“, – sakė premjerė.
Dėl to, anot jos, iš kompensacijoms numatytos sumos sutaupyti pinigai neturėtų būti skiriami kitiems tikslams.
„Turime vertinti, kiek mes galime leisti papildomai skolintis ir kai buvo patvirtintas biudžeto deficitas toks, koks jis yra, tai juk buvo kritikos, kad praskolinta ir kitaip, dabar, kai gali būti, kad reikės mažiau lėšų, tai kai kurie žmonės sako, ypatingai politikai opozicijos, kad imkime ir išdalinkime tuos pinigus, bet tai yra skola“, – teigė I. Šimonytė.
2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų kompensacijų. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. eurų. Dar virš 220 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui.
Energetikos ministerija skelbė, kad kompensacijoms pirmąjį šių metų pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų: už elektrą – virš 330 mln. eurų, už dujas – beveik 198 mln. eurų.
I. Šimonytė sako, kad kompensacijų suma planuota remiantis rudenį rinkoje vyravusiomis energetinių išteklių kainomis, kurios nuo dabartinių gerokai skiriasi.
„Kompensacijų suma, kuri yra suplanuota, ji suplanuota remiantis tam tikrų kainų prognozėmis ir toks kainos, kurios buvo rudenį, kai buvo didžiulis kainų šokas ir tai, kas yra šiandien, yra didelis skirtumas. Aš išties sutikčiau, kad jeigu tos kainos išsilaikys antrą pusmetį (...) tai greičiausiai kainų scenarijus bus geresnis, aš turiu omenyje rinkos kainas, ką noriu pabrėžti – žmonės nemoka rinkos kainos dabar, elektros kainos pusė yra kompensuojama, dujų atveju maždaug du trečdalius rinkos kainos“, – sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad šią žiemą Europai gali pavykti apsisaugoti nuo naujo kainų šuolio, tačiau klausimų kelia tolimesnė ateitis.
„Mes vis tiek turime būti atsargūs, nes matome, kad Europos Sąjunga šią žiemą tikrai praeis, praeis saugiau, nebus kažkokių racionavimo dujų, didelių apribojimų, saugyklos komfortiškai užpildytos, žiema – šilta, tai aišku, kad tas padės išbristi Europai šį sezoną. Tam tikrų spekuliacijų rinkose gali būti – o kaip Europai seksis toliau. Aišku, dabar jau yra priimtas sprendimas dėl dujų kainų lubų, kuris turėtų apetitus limituoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pradedami montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai
Rengiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Telšiuose ir Alytuje pradėti montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai. Jie pade...
-
EK ragina Lietuvą į įstatymus perkelti vilkikų masės ir matmenų taisykles2
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti atnaujintas kai kurių transporto priemonių didžiausios masės ir matmenų taisykles, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje. ...
-
LEA: benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, dyzelinas brango vienu centu2
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje nesikeitė, o dyzelino – padidėjo vienu centu, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. ...
-
EK apribojo mikroplastikų naudojimą produktuose
Europos Komisija (EK) apribojo tikslingai į įvairius produktus dedamus mikroplastikus – pagal rugsėjo 25 dieną priimtą reglamentą bus uždrausta prekiauti mikroplastiku ir produktais, kuriuose jo yra arba kuriuos naudojant jis išskiriamas, p...
-
Kelių direkcija: naujos sistemos diegimas atidedamas iki 2025-ųjų vidurio
Dėl ginčų teismuose maždaug metais vėlinamas elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimas Lietuvos keliuose – sistema turėtų veikti 2025 metų viduryje, pranešė Lietuvos automobilių kelių direk...
-
Seime skinasi kelią siūlymas branginti mėgėjų žvejybą3
Seimas pradėjo svarstymus, ar du–keturis kartus pabranginti mėgėjų leidimus žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose. ...
-
Vyrai vis dažniau išeina tėvystės atostogų: atskleidė, ko labiausiai bijo mamos1
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka. Nuo to laiko praėjo devyni mėnesiai ir beveik 10 tūkst. vyrų šiemet jau išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Tokių tėčių, stabdančių savo ...
-
Silpniausia finansų įstaigų vieta – e. mokėjimų saugumas
Finansų įstaigų nuomone, jos labiausiai atitinka Lietuvos banko (LB) lūkesčius dėl mokėjimo nurodymų per bankus korespondentus. Tačiau kaip silpniausią vietą jos įvardija saugų naudojimąsi mokėjimais elektroninėje erdvėje. ...
-
Vyriausybė platins naują taupymo lakštų emisiją
Pirmadienį bus pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Ekonomikos komitetas pritarė rusiškų SGD krovos draudimui Lietuvoje10
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė siūlymui uždrausti rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovą ir išdujinimą Klaipėdos SGD terminale ir kituose įrenginiuose Lietuvoje. ...