- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad ją stebina kritika, jog „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte per daug dėmesio skiriama viešajam sektoriui.
„Mane truputį stebina kritika, kad Vyriausybės plane per daug dėmesio yra viešajam sektoriui, švietimui, mokslui, inovacijoms, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai. Labai keista girdėti tokią kritiką iš tų politinių jėgų, kurios save laiko kairiosiomis, nes valstybė tikrai turi labai mažą mokesčių ir BVP santykį, yra daugybė neišspręstų problemų viešajame sektoriuje, dėl kurių mums EK rašo pastabas jau turbūt pastaruosius 10 metų“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Tai, kad Vyriausybė suplanavo priemones, kurios atsako į šituos priekaištus, man atrodo, kad turėtų atrodyti kaip tinkamas ir logiškas sprendimas, nes iš nacionalinių lėšų mes tų problemų nesugebame išspręsti jau pastaruosius 10 metų“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Kalbėdama apie ankstesnės Vyriausybės parengtą vadinamąjį DNR planą, ji sakė, kad dabar tenka girdėti, jog projektai buvo suderinti su Europos Komisija, tačiau, anot premjerės, taip nėra.
„Man atrodo, kai buvo paskelbtas DNR planas, kritikos buvusi Vyriausybė susilaukė irgi nemažai, tik dabar ta kritika, matyt, yra seniai pamiršta. Tikrai buvo kritikos ir dėl diskusijų, ir kokie projektai, ir kaip pateko. Dabar tenka girdėti tokių pareiškimų, kad tie projektai buvo puikūs ir suderinti. Tai tikrai tie projektai net nepradėti buvo derinti su Europos Komisija, ir įsipareigojimas juos finansuoti iš „Next Generation“ fondo lėšų tebuvo vizija, bet tikrai nebuvo joks faktas todėl, kad derinimas nevyko, jis vyksta šiuo metu“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pripažino, kad buvo tikrų įsipareigojimų ir pažadų, tačiau nemaža dalis projektų, kurie buvo planuojami, išliko ir naujame plane.
„Savaime suprantama, kad kažkur buvo lūkesčių, tam tikrų įsipareigojimų ir pažadų dėl konkrečių projektų. Nebūtinai visiems privalo patikti tai, kad Vyriausybė padarė tam tikrų pakeitimų, nors nemaža dalis projektų, kurie buvo anksčiau planuojami, tikrai išliko ir naujame plane“, – sakė I. Šimonytė.
Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.
Prezidentūra pirmadienį teigė, kad plano projekte pasigedo dėmesio privačiam sektoriui, tuo metu socialiniai partneriai, savivaldybės sako, kad Vyriausybė nederino su jais plano rengimo. Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiuos priekaištus atmeta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...