- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokesčiu apmokestinti jų pelno dalį, susidariusią dėl „nenormalios“ situacijos Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant kur kas didesnes palūkanas už jų Lietuvos banke laikomus indėlius, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Atsižvelgiant į šią situaciją, kuri yra nenormali, aš tiesiog taip ir pasakysiu, išskirtinė ir susiklosčiusi dėl to, kad staigiai keičiant pinigų politiką neveikia transmisijos mechanizmai, kurie perskirstytų tą (netikėtas pajamas – BNS) visuomenės grupėms, buvo priimtas sprendimas, kad grynųjų palūkanų pajamų dalį valstybė apmokestintų“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Anot jos, Vyriausybė nutarė įsikišti, nes, jos vertinimu, situacija nėra gera, o komercinių bankų pelnai be jokių jų pastangų auga labiau nei įprastai.
„Bankai laiko labai didelius rezervus centriniame banke, už tai gauna pakankamai nemažas palūkanas, taip pat, aišku, gauna didesnes palūkanas iš savo klientų ir nepatiria su tuo susijusių kaštų (...) Bankai pradėjo uždirbti pelną, kuris nepriklauso nuo bankų pastangų. Ekonominių priemonių sureguliuoti, kad šis kišenių papilnėjimas kažkaip persiskirstytų per visuomenę, nelabai yra“, – sakė premjerė.
Bankai pradėjo uždirbti pelną, kuris nepriklauso nuo bankų pastangų. Ekonominių priemonių sureguliuoti, kad šis kišenių papilnėjimas kažkaip persiskirstytų per visuomenę, nelabai yra.
„Mūsų supratimu, tai nėra gera situacija, nes ilgamečiai bankų pelnai Lietuvoje svyravo nuo maždaug 200-300 milijonų, tiktai milijardas eurų jau būtų neadekvatus dydis ir jis susiklostė ne dėl to, kad bankai labai gerai dirba“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė sako, kad solidarumo mokestis būtų mokamas dvejus metus, o papildomos iš bankų gautos lėšos būtų skirtos karinio mobilumo projektams.
„Kadangi tai yra trumpalaikis dalykas, metų-dvejų efektas, tai mes tas lėšas žinotume iš karto su kuo sukabinti išlaidų pusėje ir tai būtų karinio mobilumo projektai, kuriems turime pareikalavimą arti milijardo eurų ir kurių turime didelę dalį parengtų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, šiomis lėšomis galėtų būti finansuojami, pavyzdžiui, magistralės „Via Baltica“, geležinkelių ar oro uostų infrastruktūros projektai, susiję su gynybinių Lietuvos pajėgumų stiprinimu.
„Tokiu būdu tomis lėšomis tiesiog spręstumėme labai konkrečias problemas, kurių negalime priskirti ilgalaikiams įsipareigojimams, nes tas efektas dings“, – sakė ji.
Iš bankų solidarumo mokesčio tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
I. Šimonytė sako, kad bankai mažiau mokesčio mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
„Žinoma, bankai turi galimybę to mokesčio sumokėti mažiau, jeigu nuspręstų keisti sutarčių sąlygas su savo klientais ir su tais, kurie turi paskolas ir indėlius, nes tada grynųjų palūkanų pajamos keistųsi“, – kalbėjo ji.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną 60 proc. vadinamąjį solidarumo įnašą, kuris būtų mokamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Už 2023 metus įnašas būtų skaičiuojamas pagal 2018-2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019-2022 metų grynųjų palūkanų pajamas.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...