- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis gali trukti ilgai. Pasak Vyriausybės vadovės, abiejų šalių susitarimas turi būti pasirašytas, nes taip numato Europos Sąjungos reglamentas.
„Kai kalbama apie susitarimą su Švedija, nekalbama, apie ką jis yra. O susitarimas yra apie pinigus. Net tada, kai turime derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, kas irgi yra apie pinigus, kartais derybos tarp dviejų šalių užtrunka metų metus, kol yra suderinamos pozicijos“, – interviu portalui vz.lt sakė I. Šimonytė.
„Tad kodėl kažkas įsivaizduoja, kad analogiškos derybos apie pinigus gali vykti labai greitai ir lengvai? Tai gana komiškas įsivaizdavimas“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, Vyriausybė matė, kad tos derybos gali būti sudėtingos, todėl paprašė, kad ES reglamente atsirastų nuostata dėl galimo derinimo su Europos Komisija (EK): „Nuostata atsirado, nes kitaip būtume patekę gal net ir į pato būseną“.
Jos žiniomis, konsultacijos su Komisija vyksta ir jeigu derybos su švedais įstrigs, bus kreiptasi į EK.
Energetikos ministras Dainius Kreivys gruodį teigė, jog Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant tikriausiai prireiks EK tarpininkavimo. Šalys nesutaria dėl pagrindinio eksportuotojo sąvokos, kuri, pasak D. Kreivio, nėra aiškiai apibrėžta ES dokumentuose.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė yra sakiusi, kad Lietuva ir Švedija turėtų tartis be EK pagalbos. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad susitarimas bus pasiektas. Patarėja teigė, kad beveik pusė Lietuvoje suvartojamos elektros yra importuojama iš Švedijos ir įmanoma patikrinti tiek iš jos patenkančius elektros srautus, tiek ir šalies gamintojų pelnus.
ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki 2022 metų gruodžio 1 dienos padedant Komisijai, turi būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
Tiek D. Kreivys, tiek I. Šimonytė anksčiau teigė, kad Lietuva dėl pasidalijimo „viršpelniais“ pirmiausia turėtų tartis su Švedija, iš kurios importuojama daugiausia elektros, o ji ateina ne tik tiesiogiai per jūrinį kabelį, bet ir ratu per Latviją.
Lietuva elektrą importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į šalį taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...