- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindama probleminius valstybės teikiamos paramos aspektus, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad nerimą kelia gausėjantys vyresnio amžiaus darbuotojų atleidimai. Be to, ji pažymi, kad reikalinga tvaresnė darbo vietų išsaugojimo pasibaigus karantinui sistema.
„Iš tiesų prastovos – tai ne vienintelė problema, kurią šiandien jaučiame, – taip pat gausėja atleidimai, ypač, susiję su amžiumi, nes vyresni nei 55 metų amžiaus darbuotojai labai greitai netenka darbo ir tai iš tiesų kelia nerimą. Taip pat ne kartą esame kalbėję, kad nuotolinis darbas, darbas namuose kelia naujų iššūkių, su kuriais nesusidūrėme anksčiau. Darbo ir poilsio laiko režimo derinimas nevyksta sklandžiai, dažnai Darbo kodeksas neveikia taip, kaip mes įsivaizdavome, kad turėtų veikti“, – teigė ji Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje trečiadienį.
I. Ruginienė taip pat pabrėžė, kad nerimą kelia ir kai kurių Seimo narių retorika testavimo dėl COVID-19 klausimais.
„Man koktu klausyti, kai Seimo nariai vartoja tokius pareiškimus kaip prievartinis testavimas, kai sukeliamas dirbtinis emocinis fonas, kad testavimas yra kažkuo blogas. Reikėtų daugiau kalbėti apie darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.
Testavimas – tai dar vienas įrankis, kuris prisideda prie saugios darbo vietos kūrimo. Noriu, kad visi vienodai suprastume ir labiau skatintume šią priemonę“, – akcentavo LPSK pirmininkė.
I. Ruginienė pabrėžė, kad valstybės parama darbuotojams negali nutrūkti pasibaigus karantinui.
„Valstybės pagalba negali baigtis su paskutine karantino diena. Tam tikras pereinamasis periodas turėtų būti. (...) Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kuris nesuveikė praėjusiais metais, būtent pokarantininę priemonę – darbo vietų išsaugojimą, kai 50 proc. subsidijuojamų prastovinių darbo vietų turėjo būti išsaugojama. Tai buvo reikalavimas darbdaviams subsidijai gauti“, – kalbėjo ji.
Anot I. Ruginienės, daugeliui darbdavių nustatytas taisykles subsidijoms gauti ankstesnių karantinų metu pavyko apeiti.
„Tikrai tiek vasarą, tiek rudenį matėme ne vieną grupinį atleidimą, ir labai gražiai su advokatais darbdaviai išlaviravo tuos 50 proc., ir sėkmingai, per kelis etapus, atleidinėjo darbuotojus, tuo pačiu metu gaudami nemažas sumas subsidijų už prastovas. Tai darė tokios įmonės, kurios nesiruošė bankrutuoti“, – sakė ji.
„Reikėtų griežtesnės nuostatos, ambicingesnio tikslo, (...) tai turėtumėte apgalvoti toliau svarstant pasiūlymus“, – akcentavo ji.
A. Romanovskis: kelia nerimą pernelyg optimistinės ekonomikos prognozės
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, atsakydamas į I. Ruginienės kritiką dėl kai kurių verslų piktnaudžiavimo Vyriausybės teikiamos paramos taisyklėmis, teigė, jog minėti atvejai – vienetiniai.
„Jei buvo reikalavimas 50 proc. ir jei kažkas reikalavimą pažeidė, yra teisės aktai, pagal kuriuos įmonės turi už tai atsakyti. (...) Yra vienetiniai atvejai, kai buvo pažeidžiami nuostatai, ir nebuvo taip, kad būtų atleidžiama daugiau darbuotojų, nei leidžia valstybė“, – tikino jis.
Savo ruožtu A. Romanovskis teigė, kad verslo atstovams kelia nerimą dažnai skelbiamos pernelyg optimistinės šalies ekonominės prognozės.
„Kartais mums kelia nerimą, kad pateikiamos prognozės atrodo apibendrintos, gražios, kol nepradedame kalbėti su atskirais sektoriais: (...) pakalbėjus su turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir iš dalies prekybos sektoriais, imi suprasti, kad ten situacija tam tikrais atvejais yra katastrofiška. Todėl siūlau neapsigauti. Kalbant apie tuos pačius skaičius, kurie rodė atlyginimų augimą, – jei redukuotume 2020 metų duomenis, matytume, kad didžioji dauguma atlyginimų augo viešajame sektoriuje. Tai susiję ir su pagalba medikams, kitų viešųjų paslaugų teikėjais, tačiau kituose sektoriuose situacija buvo priešinga“, – akcentavo jis.
A. Romanovskis taip pat pridūrė, kad subsidijos, apskaičiuojamos nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra nepakankamai intensyvios.
„25 proc. nuo GPM iš tiesų yra labai mažas intensyvumas. Reiškia, kad, kai nukentėjusios įmonės aplikuoja pagal šias taisykles, jos negali gauti pakankamai pinigų“, – tikino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai10
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.4
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...