- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš didžiausios Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Lietuva pasiima daugiau nei dvigubai mažiau lėšų nei siekia jos įmokos. Lietuvos įnašas į programą 2014–2020 metais siekia 230 mln. eurų, iš jos, planuojama, bus pasiimta mažiau nei 100 mln. eurų.
„Siurprizas daug kam su kuo kalbi, kad žymiai daugiau įmokame į programą, negu gauname. Tai pirmas signalas, kad kažkas ne taip“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje diskusijoje apie ES finansuojamas mokslinio tyrimo programas energetikoje ir aplinkosaugoje sakė Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė tikisi, kad naujame programos finansiniame laikotarpyje situacija kei
sis, nes Briuselyje stiprinama šalies atstovų komanda – įkurtas Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras, kuris, anot viceministrės, atliks ir „šiokią tokią lobistinę veiklą siekiant, kad Lietuvos vaidmuo įgyvendinat „Horizonto“ projektus būtų didesnis“.
„Turime naujai įsteigtą Lietuvos energetikos agentūrą, kuri turėtų uždėti tas kryptis, kaip modeliuosime ateities iššūkius energetikoje žiūrėdami per inovacijų ir mokslo potencialo prizmę“, – teigė L. Sabaitienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vadovas Albertas Žalys sutinka, kad Lietuva „prastokai“ dalyvauja „Horizonto 2020“ programoje, jeigu neatsiima savo lėšų dalies. Jis įsitikinęs, kad tai lemia dvi priežastys – per mažas mokslui imlus verslo sektorius ir dėl mažų atlyginimų nepatraukli mokslininko profesija.
Tai pirmas signalas, kad kažkas ne taip.
„Tyrėjo, mokslininko karjera Lietuvoje nėra populiari ir patraukli“, – aiškino A. Žalys.
Tačiau, anot jo, netrukus situacija turėtų keistis, nes pastaruoju metu auga ir doktorantų stipendijos, ir mokslininkų atlyginimai.
„Dvejus metus injekcijas gavome, tikimės kitiems metams tam tikros papildomos injekcijos“, – tvirtino A. Žalys.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėja Zita Duchovskienė pranešė, kad birželio vidurio duomenimis, Lietuva iš „Horizonto 2020“ yra gavusi 61 mln. eurų, o iki 2020 metų pabaigos ši suma sieks apie 90 mln. eurų.
Daugiausia lėšų (po beveik 7-8 mln. eurų) moksliniams projektams iš programos gavo Vilniaus ir Kauno universitetai. Po beveik 3 mln. eurų teko bendrovei „Nanoavionika“ ir Energetikos institutui, 2 mln. eurų – viešajai įstaigai „Startup division “(buvusiai „Open Coffee Club Vilnius“).
Energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius nurodė, kad Lietuva už kiekvieną į programą investuotą eurą susigrąžina mažiau negu 50 centų, tuo tarpu Kipras – daugiau negu 3, o Estija – beveik 2,5 eurus.
Programa „Horizontas 2020“, kurios biudžetas 80 mlrd. eurų, prisideda prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių, idėjas iš laboratorijos perkeldama į rinką. 2021-2027 metų laikotarpiui programai planuojama skirti 100 mlrd. eurų.
Pasak Z. Duchovskienės, ateityje programos lėšomis visų pirma bus finansuojami tie projektai, kurie spręs prisitaikymo prie klimato kaitos, vėžio gydymo, švaresnio vandens, dirvožemio sveikatos ir maisto problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...