- Paulina Kuzmickaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ilja Laursas
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
-
I. Laursas: sėkmingi startuoliai pasižymi didele tolerancija rizikai
„Dabartinės kartos laukia dideli pokyčiai: virtuali realybė, daiktų spausdinimas, minčių skaitymas, dirbtinis intelektas. Šiose srityje 5 metų laikotarpiu atsiras labai daug naujų darbo vietų, – sakė vienas garsiausių Lietuvos verslininkų Ilja Laursas. – Šiandien visame pasaulyje su dirbtiniu intelektu susijusių darbo vietų yra labai nedaug, tačiau po 10 metų jų bus milijonas ir daugiau.“
„Renkantis karjerą šiose „karštose“ srityse, aplanko malonus pojūtis viduje, nes jauti, kad gali kažką pakeisti pasaulyje, o ne renkiesi tą kelią, kuriuo žmonės ėjo jau kelis šimtų metų. Taip pat, konkurencingumas yra aukštesnis, nes galima konkuruoti tokiame pačiame arba net aukštesniame lygmenyje su verslo senbuviais“, – KTU vykusioje paskaitoje studentams kalbėjo I. Laursas.
Vienas žinomiausių verslininkų Lietuvoje ir pasaulyje, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas bei vienas iš 25 Europos technologijų lyderių pagal „Wall Street Journal“ Ilja Laursas vasario 2 d. KTU „Santakos“ slėnyje studentams skaitė paskaitą „Kaip studijų projektą paversti startuoliu?“.
Patarimas – domėtis viskuo ir daug dirbti
Auditoriją iki paskutinės vietos užpildžiusiems studentams I. Laursas sakė: „Proto, disciplinos, informacijos paieškos ir pritaikymo, komunikacijos treniruotė, kuri vyksta Universitete, yra labai reikalinga tolimesniame žmogaus gyvenime ir karjeroje. Žinios bet kokioje veikloje sudaro tik keletą procentų, o visa kita yra motyvacija, komunikacija, įdirbis ir t.t.“
„Neseniai skaičiau labai įdomią knygą, – pradėjo pasakoti verslininkas. – Viena tos knygos tezių teigė, jog žmogus paprastai elgiasi labai neracionaliai, paskirstydamas „svorį“ tarp sprendimo „Ką daryti?“, nesvarbu, kur – gyvenime, karjeroje ar šiais metais, su vykdomuoju režimu, kada tu iš tikrųjų kažko imiesi ir darai.“
Universitete apsilankęs vienas garsiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos Lietuvos verslininkų priminė studentams mokslininkų išvadas, kurios sako, jog planavimui to, ką ir kodėl darai, t.y. „investavimui“ į supratimą, optimalu skirti 15 proc. savo laiko, 5 proc. turėtų būti skirti nuolatiniam savęs patikrinimui, ar iš tiesų tai, ką darai, veda prie tikslo, o likusieji 80 proc. yra darbas, darbas, darbas.
Paklaustas, ką darytų kitaip, jeigu šiandien tebebūtų studentas, entrepreneris patikino, kad pilną mėnesį, o ne 5 minutes, vieną paskaitą ar vieną mėnesį, skirtų bandymams surasti informacijos apie absoliučiai viską, bendraudamas su žmonėmis, naršydamas internete, įvertindamas vieną kitą karjeros galimybę, asmenines vertybes.
„Taigi, jei metuose yra 12 mėnesių, 2 iš jų turi būti skirti veiklos planavimui, įvertinimui ir patikrinimui, o likusieji 10 – darbui“, – teigė I. Laursas.
Sėkmė šypsosi nebijantiems rizikuoti
Verslininko teigimu, dabartiniai startuoliai „veikia“, esant dvejoms žmogaus savybėms: tolerancijai rizikai ir supratimui.
I. Laurso įsitikinimu, pirmoji yra įgimta: „Šiandien jau yra atrastas DRD4-7R genas (angl. Wanderlust gene), sukeliantis norą rizikuoti, ištirti naujas pasaulio vietas, kurti idėjas. Šį geną turintys 20 proc. žmonių populiacijos jaučia vidinį poreikį nuolat ieškoti, daryti, kažką naujo, jų negąsdina rizika.“
Visgi dauguma žmonių šio geno neturi ir jaučiasi komfortabiliau, turėdami prognozuojamą ateitį, o bet kokia rizika, kurią tenka prisiimti, sukelia neigiamas emocijas.
Grįždamas prie antrosios savybės – supratimo – I. Laursas sako, jog sugalvoti idėją ir turėti vadovavimo savybių nepakanka geram startuoliui sukurti – reikia kasdienio ir sunkaus darbo. Jo teigimu, norint turėti pradinį atskaitos tašką, reikia įdėti bent tūkstantį darbo valandų.
„Apibendrinant, tik tolerancija rizikai ir supratimas, o ne lyderystė, kvalifikacijos, idėjos, turi didžiausią reikšmę šiandienos startuoliams, nes jų veikimas yra paremtas nuolatinių rizikų prisiėmimu: nuo finansinių, iki asmeninių, iki verslo ir t.t.“, – vardijo I. Laursas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...