- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip vištų kiaušinius praturtinti maistingomis medžiagomis, kad žmonėms reiktų mažiau vartoti papildų, o sveikatai reikalingų elementų jie gautų su maistu. Apie inovaciją pasakota LNK žiniose.
Iš pirmo žvilgsnio įprastą kiaušinį mokslininkui įdėjus į specialų įrenginį, kompiuteryje matyti akivaizdūs skirtumai. Jodu ir selenu praturtintas kiaušinis skiriasi spalva, kuri matoma tik naudojant specialią programą.
„Turime ištirti, kurie turi tų medžiagų, kurie neturi. Šiam tikslui naudojama specializuota vaizdo kamera, gebanti įsiskverbti į kiaušinį kuo giliau, jo nesulaužant. Skaitmeniniai vaizdai, gauti iš tos kameros, yra apdorojami dirbtinio intelekto metodais ir tada tas matematinis aparatas pasako, kuris kiaušinis turi jodo, o kuris ne“, – aiškino procesą Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis.
Kad kiaušiniuose atsirastų jodo ir seleno, vištos lesinamos specialiu lesalu.
„Paruošiami lesalai. Tie lesalai yra optimizuojami pagal 90 kiekybinių ir kokybinių parametrų, įskaitant baltymus, apykaitos energiją, virškinamąsias aminorūgštis, taip pat yra premikso dalis, kurią sudaro vitaminai ir mikroelementai, įeina trylika vitaminų, šeši mikroelementai“, – apie patobulintą lesalą pasakojo KTU Dirbtinio intelekto centro projektų vyr. darbuotojas Romas Gružauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tokių kiaušinių prireikė esą dėl to, kad tai deficitinės medžiagos, kurių su maistu gaunama mažiausiai, o valgant tokius kiaušinius, nereikėtų vartoti maisto papildų.
„Galima nueiti į vaistinę, nusipirkti įvairių preparatų ir suvartoti. Tačiau įsisavinimas tų produktų ne visada gali būti tinkamas, o kai mes juo gauname iš kiaušinio, jų biologinis įsisavinimas yra kitoks“, – aiškino skirtumus R. Gružauskas.
Bandymai atliekami Vievio paukštyne. Kitokio lesalo gauna virš 9 tūkst. vištų.
„Lesalo pasikeitimas yra labai minimalus. Pagrindinė struktūra, kaip kviečiai, kuri sudaro didžiąją dalį lesalo, išlieka ta pati. Pasikeitimai yra tik procentinėje dalyje, tad paukščiui tai nesudaro visiškai jokios reakcijos“, – pasakojo bendrovės vadovas Mindaugas Antanaitis.
Visgi žmonės, išgirdę apie naujuosius mikroelementais praturtintus kiaušinius sako, kad ne kiekvienas drįstų tokius valgyti, nes tai neįprasta.
Tačiau, pasak mokslininkų, tokie kiaušiniai nėra dirbtiniai, nes vištos natūralių medžiagų gauna su maistu.
„Jie bus natūralūs, bet praturtinti žmogui naudingomis medžiagomis. Niekas nekvestionuoja jodo gerųjų savybių“, – ramino besibaiminančius mokslininkas V. Raudonis.
Paukštyno vadovas mano, kad inovatyvūs kiaušiniai rinkoje turėtų rasti savo pirkėją.
„Tam, kad mes tiksliai viską žinotume, privalome atlikti tyrimus, ar tikrai viskas nukeliavo į pačią kiaušinių sudėtį. Tolesni veiksmai yra su žmonėmis, žiūrima, ar žmogaus organizmas lygiai taip pat gali pasisavinti jodą su selenu iš kiaušinio“, – apie tyrimą pasakojo M. Antanaitis.
Mokslininkams baigus tyrimus, toliau medžiagų pasisavinimą tirs medikai. Tikimasi, kad pirmieji kiaušiniai su jodu ir selenu prekyboje galėtų pasirodyti po metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: atvėsę orai elektros kainą lapkritį augino 20 procentų1
Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. ...
-
Premjerė: rusišką maistą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai4
Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
„Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais
Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ atnaujina dyzelino tiekimą Ukrainai ISO konteineriais. ...
-
Registrų centras: NT sandorių šiemet – 14 proc. mažiau
Lietuvoje per 11 šių metų mėnesių įregistruota 102,7 tūkst. nekilnojamo turto (NT) pirkimo-pardavimo sandorių – 14,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (120 tūkst.), o vien lapkritį – 8,2 tūkst. sandorių, arba 14,6 pro...
-
Aukso kaina – rekordinė: ar verta investuoti?5
„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja...“ – yra pasakęs Goethes herojus Mefistofelis. Tik ar įpirksime šį, vis brangstantį taurųjį metalą? Jo kaina šiuo metu siekia seniai regėtus rekordus, praneša LNK...
-
I. Šimonytė: biudžetas – geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis12
Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Gyventojų kompensacijoms už šildymą prašoma dar 47 mln. eurų5
Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. ...
-
Vyriausybė – už didesnį duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą2
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms didesnį duomenų prieinamumą bei platesnį pakartotinių duomenų naudojimą. ...
-
V. Augustinavičius: biudžetas – netobulas, dar svarstoma, ar prezidetas jį pasirašys1
Seime antradienį priimtas 2024 metų valstybės biudžetas nėra tobulas, prezidentas Gitanas Nausėda dar sprendžia, ar jį pasirašyti, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
Iš Kauno oro uosto – dar daugiau skrydžių krypčių5
Airijos oro bendrovė „Ryanair“ nuo 2024 metų pavasario iš Kauno pradės reguliarius skrydžius į Berlyną (Vokietija), Zadarą (Kroatija) ir Pizą (Italija). ...