- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant įmonėms, sparčiau didinančioms darbo užmokesčio fondą, skirti pelno mokesčio lengvatą, turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pastaraisiais metais, nepaisant pandemijos, šalyje stebėtas spartus darbo užmokesčio didėjimas, o daugiau dėmesio anot jos, reikėtų skirti technologiniam įmonių atsinaujinimui.
„Požiūris, kad reikėtų skatinti įmones didinti darbo užmokestį, šiek tiek kelia klausimų, nes pastaraisiais metais kaip tik matėme itin spartų darbo užmokesčio didėjimą. Net pernai, kai šalis buvo apimta pandeminės krizės, vidutinis atlyginimų kilimas siekė apie 10 proc. viešajame sektoriuje, bet ir privačiame sektoriuje atlyginimų augimo tempai buvo išties nemenki“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Lietuvai reikėtų labiau kreipti dėmesį į tai, kad įmonės nepakankamai investuoja į mašinas, įrengimus. Technologinio atsinaujinimo lygis Lietuvoje yra santykinai mažesnis negu kitose jaunose besivejančiose Europos Sąjungos šalyse ir iš principo tokioje situacijoje daug naudingiau suveiktų nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, kai įmonėje būtų palikti pinigai ir jie nukeliautų į modernizavimo, efektyvinimo bei technologinio atsinaujinimo priemones“, – pridūrė ekonomistė.
Prezidentūrai akcentuojant, kad šis siūlymas popandeminiu laikotarpiu prisidėtų ir prie nedarbo mažėjimo, I. Genytė-Pikčienė sako, kad po pandemijos, išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygio svyravimai natūraliai išsispręs.
„Darbo vietos kuriamos priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos ir situacijos darbo rinkoje tendencijų. Kai ekonomika atsigaus, kai grįšime į normalų ritmą po karantinų ir pandemijos, tai, pakilus darbo jėgos paklausai, natūraliai išsispręs tie nedarbo lygio svyravimai, kurie yra stebimi dabar“, – sakė ekonomistė.
Komentuodama siūlymą numatyti, kad aukštos pajamos iš dividendų, individualios veiklos ir kapitalo prieaugio būtų apmokestintos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu, I. Genytė-Pikčienė sakė, kad reikia kompleksinio požiūrio į mokesčių sistemą.
„Matome, kad vėl yra kalbama apie tarifus, naujus tarifo lygius, bet nėra bendro požiūrio, kas bus padaryta, kad, vienas dalykas, būtų suefektyvintos išlaidų eilutės, antras dalykas, reikėtų ir į pačią mokesčių sistemą kompleksinio požiūrio, bendriau pasvarstyti, ar tikrai mums tokia komplikuota, daugiatarifė ir tikrai nepatraukli, nelakoniška mokesčių sistema yra naudinga“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ji akcentavo, kad, Lietuvai stengiantis pritraukti užsienio investuotojų ir išlaikyti vietos verslus palankioje terpėje, reikalinga paprasta ir patogi mokesčių sistema.
Kaip ketvirtadienį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta, pelno mokesčio lengvata galėtų pasinaudoti įmonės, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo daugiau nei 8 proc., palyginti su praėjusiu mokestiniu laikotarpiu.
„Mes siūlome, kad tos įmonės, kurios padidintų atlyginimus arba priimtų naujų darbuotojų, galėtų šitą prieaugį atskaityti iš sąnaudų ne vieną kartą, kaip yra šiuo metu, bet tris kartus ir tokiu būdu gautų mokestinę nuolaidą. Tai galiotų be išimties visoms įmonėms. Potencialiai visos įmonės, kurios užtikrintų spartų atlyginimo fondo augimą, galėtų pasinaudoti šia paskata”, – sakė S. Krėpšta.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nepritaria šiam siūlymui ir akcentuoja, kad tai lemtų didelius biudžeto pajamų netekimus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...